„Daugelis mano, kad jie tiesiog žūva nuo šalčio. Gamta daug išradingesnė“

Atėjus žiemai, vabzdžiai ima dingti, ir daugelis mano, kad jie tiesiog žūva nuo šalčio. Tačiau taip nutinka toli gražu ne visiems – gamta yra daug išradingesnė.

Daugumai vabzdžių šaltis yra mirtinas veiksnys. Jų organizmas negali išlaikyti aktyvaus gyvenimo šaltyje, todėl jie sukūrė nuostabias išlikimo ir populiacijos atkūrimo strategijas.

Pavyzdžiui, musės ir uodai, kaip ir daugelis kitų vabzdžių, reaguoja į trumpėjantį dienos šviesos laiką ir temperatūros kritimą. Jie jaučia dienos šviesos trukmės pokyčius per receptorius, kurie jiems signalizuoja, kada reikia ruoštis žiemojimui. Tai veikia tarsi savotiškas „biologinis laikrodis“.

Kaip uodai išgyvena žiemą: neįtikėtinos prisitaikymo strategijos

Kai šis laikrodis pradeda tiksėti, vabzdžiai patenka į būseną, panašią į žiemos miegą pas gyvūnus, – tai vadinama diapauze. Jos metu jų medžiagų apykaita sulėtėja, ir jie gali išgyventi šaltus mėnesius be aktyvumo ir maisto.

Diapauzė gali prasidėti įvairiose vystymosi stadijose, įskaitant kiaušinėlius, lervas, lėliukes ir suaugėlius.

Tačiau musėms tai dažniausiai nutinka lėliukės stadijoje, o uodams – kiaušinėlių stadijoje. Paprastai uodai deda kiaušinėlius į vandens telkinius dar prieš atšalimą.

Šie kiaušinėliai yra atsparūs šalčiui ir gali sulaukti šilto oro, kad iš jų išsiritų lervos ir virstų kraujasiurbiais suaugėliais. Populiacijos tąsa priklauso būtent nuo jų.

Tačiau kai kurios suaugusios uodų patelės gali užmigti pasislėpusios šiltose vietose – rūsiuose, olose ar namuose.

Patinams mažiau pasisekė – jų gyvavimo ciklas yra daug trumpesnis, ir žiemos jie dažniausiai neišgyvena.

Dabar grįžkime prie musių. Lauke šie vabzdžiai paprastai užmiega lėliukės stadijoje ir laukia šilumos.

Kodėl pavasarį vėl išvysite muses ir uodus, nors manėte, kad jų atsikratėte

Pavasarį populiaciją atkuria individai, išsiritę iš kiaušinėlių arba lėliukių.

Suaugusios musės, kurios neranda saugaus prieglobsčio, žūva per stiprius šalčius. Tačiau tiems vabzdžiams, kurie sugeba rasti prieglobstį šiltose vietose – namų rūsiuose, palėpėse ar už grindjuosčių, – sekasi daug geriau.

Jie gali netgi ne visiškai užmigti. Teigiamos temperatūros sąlygomis musės gali sulėtinti aktyvumą ir medžiagų apykaitą, tęsdamos gyvenimą lėtesniu tempu ir nepasinerdamos į pilną diapauzę.

Pasitaiko, kad palankiomis sąlygomis jos gali pabusti netgi žiemos mėnesiais – todėl žiemą namuose galite sutikti musių, nors ir gerokai rečiau nei vasarą.

Kiti vabzdžiai taip pat sugalvojo savo gudrybių išlikimui.

Pavyzdžiui, usninukai ir citrinukai gali žiemoti pasislėpę namų ar tvartų kampuose. Skruzdėlės slepiasi giliai po žeme, kad išvengtų šalčio. O boružės renkasi į dideles grupes, kad kartu sušiltų slėptuvėse.

Taigi, jei manėte, kad su pirmosiomis šalnomis atsikratote vabzdžių, būkite pasiruošę – pavasarį jie sugrįš, kupini jėgų ir energijos.