„Tik ne apelsinai, citrinos, greipfrutai, bananai ir džiovinti vaisiai. Juodai duonai – NE“

Atvėsus orams dažnas gamtos mylėtojas pradeda galvoti kaip padėti laukiniams paukščiams, kuriems šalta ir gili žiema gali būti pražūtinga. Lietuvos ornitologų draugija pateikia kelis pagrindinius patarimus ką reikia daryti kiekvienam norinčiam padėti šalia namų gyvenantiems sparnuočiams.

Paukščius reikia pradėti lesinti atvėsus orams 

Konkrečią datą kada pradėti lesinti paukščius įvardinti yra sudėtinga, nes tai priklauso ne tik nuo oro sąlygų, bet ir nuo galimybių patiems paukščiams susirasti maisto. Geriausia pradėti lesinti smulkiuosius žvirblinius paukščius atvėsus orams ir prieš paspaudžiant pirmajam rimtesniam šaltukui, kad paukščiai spėtų susirasti lesyklą prieš didžiuosius šalčius. Negalima lesinti paukščių šiltuoju metų laikotarpiu – vėlyvą pavasarį, vasarą ar rudenį, nes šiuo laikotarpiu paukščiai patys gali susirasti maisto.

Tuo tarpu, vandens paukščiai – gulbės, antys, laukiai – ypatingai pripranta prie lesinimo šiltuoju metų sezonu ir šąlant orams nesiruošia išskristi. Tokie paukščiai dažniausiai pasmerkti žūčiai. Vandens paukščius lesinti galima tik žiemą, kai būna minusinė temperatūra, ir tik pilnai per žiemą neužšąlančiuose vandens telkiniuose. Ir tai, pradėti lesinti galima tada kai telkinių pakraščiai pasidengia tvirtu ledu. Kitu atveju paukščiai pilnai susiranda maisto patys.     

Pradėjus lesinti paukščius tai reikia daryti iki pavasario

Daugumai žmonių paukščių lesinimas žiemą neretai virsta trumpalaike akcija. Reikia suprasti, kad žiemos pradžioje pradėjus lesinti tai reikia daryti iki pavasario. Dažnai žiemos viduryje praradus entuziazmą, užmirštami paukščiai, kurie jau būna pripratę prie kasdienio maisto davinio. Paukščiai pripranta pastoviose vietose surasti jiems paliekamo maisto ir jas lanko valandų tikslumu. Jeigu nustojama lesinti paukščius per pačius šalčius didelė tikimybė, kad daugelis jų žus.

Tuo pačiu pradėti lesinti paukščius niekada nėra vėlu. Ypač ši pagalba aktuali antrojoje žiemos pusėje, kada natūralių maisto atsargų beveik nebelieka, o paukščiams jų ypač sunku susirasti ir dėl besikeičiančių oro sąlygų – tai atšyla, tai vėl stipriai šąla.

Prieš pradedant lesinti paukščius būtina įvertinti savo finansines ir laiko galimybes. Reikia suprasti, kad nesugebant pastoviai lesinti paukščių, tuomet geriau ir nepradėti. Na, o jeigu pradedama – svarbu lesinti iki kol paukščiai lankosi lesyklose, kad nepadarytumėte jiems žalos.

Paukščius lesinti reikia įvairiu lesalu

Kaip teigia Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos direktorius, norint į savo įrengtas lesyklas privilioti kuo daugiau ir kuo įvairesnių paukščių, neužtenka pagaminti lesyklas bei jas iškelti tinkamose vietose. Būtina parinkti ir kuo įvairesnį lesalą. Kuo platesnis asortimentas, tuo sveikiau bus patiems paukščiams, bei bus didesnė tikimybė sulaukti didesnės paukščių įvairovės.

Tinkami produktai paukščiams yra saulėgrąžos, linų, dilgėlių ir spygliuočių medžių sėklos, nesūdyti lašiniai, kruopos, obuoliai, nesaldinti avižiniai dribsniai. Taip pat sėmenys, aguonos, soros, avižos, pelai.

Negalima paukščių lesinti sūdytu, supelijusiu, supuvusiu ar surūgusiu, pažeistu parazitų maistu, taip pat negalima siūlyti ir chemikalais apdorotu grūdų ar sėklų. Paukščiams negalima siūlyti citrusinių vaisių (apelsinų, citrinų, greipfrutų), bananų žievės ir kai kurių džiovintų vaisių. Netinkama juoda (ruginė) duona, sūrūs lašiniai.

Kada nustoti lesinti – parodys patys paukščiai

Kada baigti lesinimą, parodys patys paukščiai – jie tiesiog nustos lankytis lesyklose ar specialiose maitinimo aikštelėse. Tai reikš, kad paukščiai jau savarankiškai gali susirasti maisto. Tik nereikia skubėti ir spręsti pagal kelių dienų lesyklų lankymo intensyvumą. Net pavasarį pasitaiko kelias dienas išsilaikančių šalnų ir tuomet vėl greitai prisimenamos lesyklos.

Padėti paukščiams žiemą galima sodinant krūmus ir medžius šalia savo namų

Paukščiams išgyventi žiemą galima pagelbėti ne tik įrengiant lesyklas, bet ir sodinant kai kuriuos krūmus ar medžius. Iš medžių bene geriausiai tinka šermukšniai. Kai kurie miško paukščiai mėgsta paskanauti ąžuolo gilėmis.

Galima nenuskinti visų vaisių nuo obelų, kriaušių, vyšnių ar kitų vaismedžių, tą mielai padarys paukščiai. Jiems naudingos įvairių rūšių ir veislių gudobelės, agrastai, juodieji serbentai, vynvyčiai, sausmedžiai, vynuogės ir kt. Tiesa, ant daugumos medžių ir krūmų uogos ar vaisiai išbūna neilgai, tik iki žiemos vidurio – juos nulesa paukščiai arba jie nukrenta. Nelikus vaisių bei uogų, krūmų ir medžių žievėje smulkieji paukščiai galės susirasti pasislėpusių vabzdžių, nutūpę šakose – pailsėti ar pasislėpti nuo plėšrūnų.

Taip pat patartina neskubėti pjauti užaugusios žolės ar grėbti medžių lapų. Aukštoje žolėje  paukščiai gali susirasti sėklų, o natūrali medžių lapų trąša yra svarbi ne tik dirvožemio gerinimui, bet ir paukščiams. Tai neatskiriama vietinių ekosistemų dalis, kurioje galima rasti augalų, grybų ir vabzdžių. Būtent pastaraisiais mielai pasivaišina paukščiai, taip praturtindami savo racioną.