Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Mokslininkai, tyrinėjantys rifus netoli Saliamono Salų, atsitiktinai aptiko didžiausią pasaulyje gyvą koralą. Milžiniškas organizmas gali būti kelių šimtmečių senumo. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Netoli Saliamono Salų pakrantės Ramiojo vandenyno pietvakariuose „National Geographic“ mokslininkai po vandeniu aptiko milžinišką statinį, kurį iš pradžių palaikė laivo nuolaužomis. Atidžiau apžiūrėjęs radinį povandeninių kamerų operatorius Manu San Félixas išsiaiškino, kad tai ne praeities reliktas, o didžiausia žinoma koralų kolonija pasaulyje. Koralų kolonija, identifikuojama kaip Pavona clavus rūšis, užauga iki įspūdingo 34 metrų pločio ir 32 metrų ilgio, todėl yra didesnė už suaugusį mėlynąjį banginį.
Šios unikalios kolonijos amžius įvertintas apie 300 metų. Ekspedicijai vadovavęs projekto „Pristine Seas“ atstovas Enricas Sala apibūdino atradimą kaip „laimingą nelaimingą atsitikimą“ ir pabrėžė, kad tai yra didžiausia žinoma koralų kolonija, gerokai pranokstanti ankstesnį Porites kolonijos, esančios Amerikos Samoa, rekordą (22,4 metro ilgio ir 8 metrų aukščio). Koralas ne tik patraukia dėmesį savo dydžiu, bet ir atlieka svarbų ekologinį vaidmenį vandenyne. Tai daugelio rūšių, įskaitant žuvis, krevetes, aštuonkojus ir krabus, prieglobstis, kurie ten randa maisto ir apsaugą. Sala lygina koloniją su „senoviniu išskirtinio biologinio turtingumo mišku“, nurodydamas jos, kaip pagrindinės ekosistemos, palaikančios jūrų įvairovę, vaidmenį.
Nepaisant įspūdingo amžiaus ir dydžio, P. clavus kolonija nėra apsaugota nuo aplinkos grėsmių. Pastaraisiais metais kylanti vandenyno temperatūra sukėlė didžiulį koralų blukimą, įskaitant Saliamono salas. Nors šioje kolonijoje nėra blukimo požymių, kiti koraliniai rifai šioje srityje susiduria su šia problema, kuri kelia rimtą pavojų jų išlikimui. Sala pabrėžia, kad vien įkūrus saugomas jūrų teritorijas problemos neišspręsime, tačiau tai gali padėti koralams išlikti atspariems. „Saugomos teritorijos gali išlošti mums daugiau laiko pagerinant rifo atsparumą, tačiau vandens temperatūros tai nesumažins“, – pažymi jis. „Mums reikia pasaulinių veiksmų, kad sumažintume anglies diosksido išmetimą, kad apsaugotume rifus nuo tolesnio blukimo.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|