Tai pirmieji stambūs plėšrūnai, kurie reguliariai maitinasi nektaru. „Į gėlių laukus vedasi jauniklius“ (Foto)

Etiopijos vilkai minta saldžiu vietinės gėlės nektaru, bet ant snukio prisirenka žiedadulkių, todėl jie gali būti pirmieji mėsėdžiai, kurie tapo apdulkintojais.

Etiopijos vilkas (Canis simensis) yra rečiausia laukinių šuninių rūšis pasaulyje ir labiausiai nykstantis Afrikos plėšrūnas. Šie gyvūnai endemiškai paplitę Etiopijos aukštumose, bet jų išlikę mažiau nei 500 individų.

Sandra Lai iš Oksfordo universiteto ir jos kolegos stebėjo, kaip laukiniai Etiopijos vilkai ragauja Etiopijos uoginės knipofijos (Kniphofia foliosa) žiedų nektarą. Vietos gyventojai kalnuose nektarą tradiciškai naudoja kaip kavos ir vietinės duonelės saldiklį.

Manoma, kad vilkai yra pirmieji stambūs plėšrūnai, kurie reguliariai maitinasi nektaru.

„Dideliems mėsėdžiams, tokiems kaip vilkai, maitinimasis nektaru yra labai neįprastas, nes jie neturi fizinio prisitaikymo – pavyzdžiui, ilgo liežuvio ar specializuoto snukio – o dauguma gėlių yra per trapios arba duoda per mažai nektaro, kad būtų įdomios dideliems gyvūnams“, – sako S. Lai.

Pasak jos, toks elgesys įmanomas dėl tvirtų, daug nektaro turinčių knipofijos žiedų galvučių.

„Mano žiniomis, joks kitas stambus plėšrusis plėšrūnas nektaru nesimaitina, nors kai kurie visaėdžiai lokiai gali oportunistiškai maitintis nektaru, bet retai bei prastai užfiksuotais atvejais.“

Kai kurie vilkai per vieną kelionę aplankė iki 30 žiedų. Siekdami nektaro, vilkai snukius padengia žiedadulkėmis, kurias jie gali pernešti iš gėlės į gėlę, kai maitinasi.

„Ši elgsena įdomi, nes rodo, kad neskraidantys žinduoliai nektaru maitinasi ir apdulkina augalus labiau, nei dabar manoma, ir kad šių mažiau žinomų apdulkintojų ekologinė reikšmė gali būti svarbesnė, nei manome, – sako S. Lai. – Tai labai įdomu.“

Novo artigo relatou lobos-etíopes (Canis simensis), um dos canídeos mais ameaçados do planeta, se alimentando do néctar da flor Kniphofia.

Esse é o primeiro registro de um grande carnívoro atuando como polinizador da história pic.twitter.com/WJSSgtbvfb

— Pedro Henrique Tunes (@PedroHTunes) November 22, 2024

Tyrėja ir jos kolegos iš Etiopijos vilkų išsaugojimo programos dabar tikisi giliau ištirti šią elgseną ir jos pasekmes.

„Mane taip pat labai domina šio elgesio socialinio mokymosi aspektas. Šiais metais matėme, kad suaugę vilkai į gėlių laukus vedasi jauniklius, o tai gali reikšti kultūrinį perdavimą“, – pasakoja mokslininkė.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Ecology“.

Parengta pagal „New Scientist“.