Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Naujo tyrimo metu mokslininkai nagrinėjo hipotezę, kad augalų įvairovės padidėjimas galėjo tapti stambesnių žolėdžių atsiradimo priežastimi. O kai atsirado didesnių žolėdžių, susidarė palankios sąlygos ir didesniems plėšrūnams išsivystyti. Tyrimo išvados publikuojamos žurnale „Nature“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Dinozaurų skrandžio turinio tyrimaiStudijuoti išnykusių gyvūnų mitybos ypatumus gali būti sudėtinga, nes rasti suakmenėjusių skrandžio turinio likučių pasiseka gana retai, nors kartais ir pasitaiko unikalių išimčių. Kur dar galima ieškoti atsakymų? Pasirodo, tereikia vėmalų, išmatų ir noro, skelbia „Iflscience“. „Tyrinėdamas nesuvirškinto maisto likučius ir stengdamasis išsiaiškinti, kas ką surijo gilioje senovėje, jautiesi kaip tikras detektyvas, – nurodė pagrindinis tyrimo autorius Martinas Qvarnstromas, dirbantis Upsalos universitete. – Galimybė sužinoti, ką gyvūnai ėdė ir kaip sąveikavo su aplinka, suteikia neįkainojamos įžvalgos į dinozaurų iškilimo priežastis.“ Suakmenėjusį skrandžio turinį galima suskirstyti į vėmalus ir išmatas. Naujausiame tyrime analizuotos vėmalų ir išmatų fosilijos apima vėlyvąjį triaso periodą ir ankstyvąjį juros periodą, taigi, kai kurioms fosilijoms daugiau nei 200 mln. metų. Nepaisant įspūdingo amžiaus, jose yra puikiai išsilaikiusių mėginių, įskaitant nedidelius vabalus ir žuvis bei sutraiškytus stambesnių gyvūnų kaulus. Kai kurie maisto fragmentai mokslininkams sukėlė nuostabą, pavyzdžiui, aptikti ankstyvųjų žolėdžių dinozaurų, vadinamų sauropodomorfais, skrandžio turinio fosilijose. Panašu, kad šie dinozaurai itin mėgo medinius paparčius, kurie gali būti toksiški net žolėdžiams. Beje, jie taip pat ėdė medžio anglis – žinomą detoksikantą, naudojamą ir šiuolaikinėje medicinoje. Kaip dinozaurai įsiviešpatavo Žemėje?Panašu, kad didesnis augalų kiekis racione tapo esminiu žingsniu, leidusiu žolėdžiams dinozaurams pralenkti anksčiau už juos išsivysčiusius keturkojus stuburinius gyvūnus. „Ankstyvieji žolėdžiai dinozaurai ėdė daugiau įvairių augalų nei ankstesni, labiau specializuoti žolėdžiai (ne dinozaurai), – sakė M. Qvarnstromas. – Kai dėl klimato kaitos išsivystė naujų floros rūšių, žolėdžiai dinozaurai, regis, buvo geriau prisitaikę pasinaudoti naujaisiais maisto šaltiniais.“ Padidėjęs ugnikalnių aktyvumas prisidėjo prie augalų rūšių diversifikacijos, atsirado dar daugiau maisto ir, atitinkamai, didesnių ir įvairesnių žolėdžių dinozaurų rūšių. Šie pokyčiai išėjo į naudą ir mėsėdžiams, kurie galėjo medžioti kur kas didesnį grobį. Stiprėjant tiek žolėdžiams, tiek mėsėdžiams dinozaurams, šie ropliai netrukus atsidūrė mitybos grandinės viršuje. Remiantis „Live Science“ informacija, Niujorko valstijoje esančio Le Moyne’o koledžo aplinkos mokslų dėstytojas Lawrence’as Tanneris pakomentavo tyrimą ir pridūrė, kad jo rezultatai taip pat leidžia daryti prielaidą, jog dinozaurų dominavimas vyko etapais vėlyvajame triaso periode ir nebuvo sukeltas „kokio nors vieno katastrofinio įvykio“. Studijos rezultatai, gauti ištyrus daugiau nei prieš 25-erius metus surinktas dinozaurų vėmalų ir išmatų fosilijas, galbūt padės užpildyti 30 mln. metų spragą mūsų žiniose, kaip pirmieji dinozaurai evoliucionavo vėlyvuoju triaso periodu. Pirmą kartą sužinojome apie jiems padėjusius evoliucinius ir ekologinius procesus. „Ką daryti, kad neišmirtum? Ėsti daug augalų. Būtent tai ankstyvieji žolėdžiai dinozaurai ir darė. Jų evoliucinės sėkmės paslaptis – pomėgis kramsnoti žalius ir šviežius augalų ūglius“, – reziumavo kitas studijos autorius Grzegorzas Niedzwiedzkis. Studijos rezultatai paskelbti žurnale „Nature“. |