Radiacija užterštas teritorijas išvalyti galėtų dumbliai

Šiaurės vakarų universiteto mokslininkai identifikavo tam tikrą paplitusių dumblių atmainą Closterium moniliferum, kuri pasižymi unikaliu polinkiu izoliuoti vandenyje esantį radioaktyvų stroncį ir jį „įkalinti“ tam tikruose kristaluose. Tokia dumblių savybė leistų surinkti aplinkoje pasklidusį grėsmingai radioaktyvų izotopą stroncį-90.

Šis izotopas yra itin pavojingas dėl savo panašumų į kalcį. O tai reiškia, kad šis radionuklidas gali įsikurti terpėje, kur įprastai „reziduoja“ ir kalcis – pieno produktuose, kaulų audiniuose (taip pat ir čiulpuose) bei kraujyje. Nors stroncis nėra pagrindinis atominių reaktorių veiklos pašalinis produktas (radioaktyvių nuotėkių metu į aplinką patenka kur kas didesni kiekiai milijardus kartų mažiau žalingo kalcio junginių), galimybės greitai ir efektyviai surinkti aplinkoje pasklidusį stroncį būtų išties reikšmingos saugantis nuo radiacinės taršos branduolinių incidentų metu.

O štai kame slypi Closterium moniliferum dumblių paslaptis. Pasirodo, šiuos dumblius iš tikrųjų „domina“ baris. Kadangi stroncio atomas savybių ir dydžio aspektu Mendelejevo cheminių medžiagų rikiuotėje yra tarp kalcio ir bario, dumbliai su didžiuliu apetitu izoliuoja ne kalcio, o stroncio atomus ir įkalina juos kristalinėse struktūrose, kalcį palikdami ramybėje. Kadangi minėtiems dumbliams geidžiamiausias grobis yra bario atomai, mokslininkai tikisi, jog užterštoje teritorijoje paskleidus nedidelį bario kiekį, dumblių apetitas, vaizdžiai tariant, būtų dar labiau sužadintas, kas leistų reikšmingai paspartinti valymo darbus.

Taip būtų galima sutaupyti pinigų ir laiko. Branduolinės avarijos atveju abu šie faktoriai yra ypatingai svarbūs. Juolab, jog išauginti stroncį „medžiojančius“ dumblius yra gana nebrangu ir paprasta. Dumbliai pradeda eliminuoti stroncio atomus radioaktyvioje terpėje maždaug per pusvalandį.