Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Paaiškėjo, kad voverės, kurios buvo laikomos vegetarėmis, medžioja pelėnus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Voverės savo pūkuotomis uodegomis atrodo kaip mieli gyvūnai, mėgstantys riešutus. Tačiau naujas tyrimas šiuos graužikus pateikė visiškai naujoje šviesoje. Mokslininkai užfiksavo stulbinančius kadrus, kaip kaliforninės voverės (California ground squirrel, Otospermophilus beecheyi) žudo ir vėliau ėda lauko peles. Apie tai rašo „The Daily Mail“. Iki šiol buvo manoma, kad voverės yra riešutų ir sėklų valgytojos, tačiau nauji filmuota medžiaga rodo, kad voverės tampa mėsėdėmis. „Tai šokiruoja. Tokio elgesio dar nesame matę. Voverės yra vieni iš labiausiai žmonėms pažįstamų gyvūnų. Matome jas tiesiog už savo langų. Tačiau toks elgesys, kurio moksle dar nebuvo pastebėta, rodo, kad dar turime daug ką išmokti apie mus supančio pasaulio gamtos istoriją“, – sakė dr. Jennifer E. Smith, Viskonsino universiteto biologijos docentė, kuri vadovavo tyrimui. Mokslininkai stebėjo voveres Briones regioniniame parke Contra Costa apygardoje, kai pastebėjo neįprastą elgesį. Nuo birželio 10 d. iki liepos 30 d. jie nustebę stebėjo, kaip įvairaus amžiaus ir abiejų lyčių kaliforninės voverės medžiojo pelėnus ir netgi kovojo dėl grobio. Iš 74 pastebėtų sąveikų su pelėnais beveik pusė (42 %) buvo aktyvi šių smulkių graužikų medžioklė. Voverių plėšrūs mitybos įpročiai pasiekė aukščiausią tašką per pirmąsias dvi liepos savaites, sutapo su sparčiu pelėnų skaičiaus augimu parke. Pasak tyrėjų, tai rodo, kad jų medžioklės elgesys atsirado kartu su laikinai padidėjusiu grobio prieinamumu. „Faktas, kad kaliforninės voverės pasižymi elgsenos lankstumu ir gali reaguoti į maisto prieinamumo pokyčius, taip padedant joms išgyventi aplinkoje, kuri greitai kinta dėl žmonių veiklos“, – sakė tyrimo autorė Sonja Wild. Nors mokslininkai voveres tyrinėjo daugelį metų, rezultatai nustebino net juos. Dabar jie tiria, kaip toks elgesys paplitęs tarp voverių, kaip jis perduodamas iš tėvų jaunikliams ir kaip tai veikia ekologinius procesus. Mokslininkų komanda kitą vasarą planuoja grįžti į parką, kad pamatytų, ar tai turėjo ilgalaikio poveikio pelėnams ir pačioms voverėms.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|