Graužikai
.
(0)
2024-11-28
1
Tyrėjai išsiaiškino, kad tik japoninių voverių patelės pasižymi tokiu keistu elgesiu.
(0)
2024-11-04
0
Mokslininkų komanda išmokė vienuolika žiurkių aptikti kvapus, susijusius su nelegalia prekyba laukiniais gyvūnais. Gyvūnai gali atsekti dramblio kaulą, raganosio ragą ir kt.
(0)
2024-09-11
6
Tarptautinė tyrimų grupė atrado 125 virusus gyvūnų fermose Kinijoje, įskaitant 36 naujus virusus.
(0)
2024-05-23
4
Pelės ir žiurkės nėra tokios giminingos, kaip gali pasirodyti: paskutinį kartą bendru protėviu jos dalinosi maždaug prieš 15 milijonų metų. Vis dėlto, mokslininkai išsiaiškino, jog abiejų šių gyvūnų neuronai puikiai dera kartu.
(1)
2024-04-24
33
Planetoje gyvena keista ir labai pavojinga miniatiūrinė būtybė, turinti vilkų įpročius.
(0)
2023-12-21
4
Artėja didžiosios žiemos šventės, kai daugelyje namų stalai bus nukloti įvairiais gardumynais, virtuvėse netrūks maisto likučių, kambariuose mirgės eglučių girliandos. Kepinių kvapai nosį kutens ne tik švenčių dalyviams, bet ir graužikams, kuriems namuose puoštos eglutės – tikra žaidimų aikštelė.
(0)
2023-11-18
9
Lygiai taip pat, kaip mes galime prisiminti smagias atostogas ir panorėti vėl ten nusikelti, žiurkės taip pat gali įsivaizduoti save vietose, kuriose jau lankėsi anksčiau.
(0)
2023-07-30
72
Kai 250 milijonų dolerių vertės dalelių greitintuvas susidūrė su rimta problema, išsigelbėjimu tapo šeško patelė vardu Felicija.
(0)
2023-04-04
22
Mokslininkai aptiko 30 000 metų amžiaus arktinės voverės mumiją. Apie unikalų radinį pranešė Jukono Beringijos informacijos centras.
(0)
2023-03-28
4
Mokslininkai, į pelės genomą įterpę elnio genus, šiems graužikams išaugino mažus ragus. Šis rezultatas rodo, kad praradę gebėjimą atsinaujinti organus, žinduoliai vis dar gali turėti tam tikrų regeneracinių genų – o taip pat tikimąsi šį spartų elnio ragų augimą panaudoti medicinoje.
(0)
2023-03-19
-10
Milžiniška, plaukuota ir panaši į jūrų kiaulytę kapibara, pasak Vatikano, neabejotinai yra žuvis.
(3)
2023-02-20
23
Stambiausių Lietuvos graužikų bebrų gebėjimas meistriškai ręsti vandens užtvankas ar per kelias minutes be papildomų instrumentų išversti brandų medį, vienus piktina, kitus žavi, tačiau abejingų tikrai nepalieka. Laukinės faunos žinovas, medžioklėtyros specialistas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) lektorius dr. Artūras Kibiša apie bebrus taip pat turi savo nuomonę: šie unikalūs žvėreliai yra neatsiejama Lietuvos ekosistemos dalis, o atsakomybė nustatyti bebrų išplitimo ribas ir jų gausą tenka žmogui. Dėl išskirtinio gyvenimo būdo bebrai yra ir svarbus mokslinių tyrimų objektas, atskleidžiantis šalies vandens telkinių ekologinę būklę.
