„Aptiktas vos keliose vietose.“ Žemės gelmėse tūno energijos masyvas

Po Žemės paviršiumi slypintis didžiulis naujai atrastas vandenilio energijos rezervas galėtų padėti, tačiau kaip labai?

Geologinis vandenilis susidaro vykstant natūraliems geocheminiams procesams Žemėje ir iki šiol buvo aptiktas vos keliose vietose, įskaitant Albaniją ir Malį. Naujajame tyrime, paskelbtame žurnale „Science Advances“, apskaičiuota, kad šių išteklių yra visame pasaulyje.

Tyrimo autoriai teigia, kad jei mums pavyktų išgauti vos 2 proc. šio geologinio vandenilio, jis suteiktų mums 1,4 ×1016 džaulių energijos. Skamba įspūdingai, tiesa? Tiesą sakant, tai tik tiek, kiek pasaulio gyventojai sunaudoja energijos per 35 minutes.

Vis dėlto tai yra dvigubai daugiau energijos, nei yra visuose gamtinių dujų ištekliuose Žemėje, ir mokslininkai teigia, kad tai galėtų padėti politikams pasiekti nulinės anglies dioksido emisijos tikslus.

Geologinio vandenilio gavyba yra palyginti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantis procesas, tačiau šiuo metu tai daroma tik Malyje.

Atlikdami naująjį tyrimą, JAV geologijos tarnybos mokslininkai sukūrė modelį, pagal kurį apskaičiavo šių telkinių dydį visame pasaulyje, apjungdami turimą supratimą apie vandenilio atsiradimą ir elgseną su geologiniais duomenimis.

Šis modelis rodo, kad po žemės paviršiumi gali slypėti net 5,6 ×10⁶ tonų (tai atitinka 3,7 mln. automobilių svorį) vandenilio. Tačiau ekspertai nėra tikri, ar turėtume skirti išteklių jam išgauti.

„Norint išgauti vandenilį tokiu mastu, kad būtų galima prisidėti prie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir klimato kaitos problemų sprendimo, reikėtų milžiniškos pasaulinės iniciatyvos, kuriai paprasčiausiai neturime laiko. Taip pat reikėtų milžiniškos infrastruktūros – platformų, privažiavimo kelių, sandėliavimo, transporto ir kt.“, – sakė tyrime nedalyvavęs Londono universitetinio koledžo Žemės mokslininkas, profesorius Billas McGuire.

„Vien tik iš vėjo ir Saulės galima gauti daugiau nei pakankamai nemokamos energijos, o technologijos yra nesudėtingos, gerai išbandytos ir nusistovėjusios, todėl tikrai nematau reikalo eksploatuoti tai, kas galiausiai yra dar vienas baigtinis išteklius“, – pridūrė jis.

Parengta pagal „BBC Science Focus“.