„Svetima gyvybė.“ Po jūros dugnu atrado „kažką visiškai netikėto“ (Video)

Kai mokslininkai apžiūrėjo keistas angas jūros dugne, jie aptiko nuostabų ateivišką kraštovaizdį ir beveik atsitiktinai rado daug daugiau gyvybės, nei tikėtasi.

Kaip praneša „National Geographic“, ši giliavandenė ekspedicija, vadovaujama Nyderlandų Karališkojo jūrų tyrimų instituto, yra pirmoji tokio pobūdžio ekspedicija, kuri po jūros dugnu aptiko daugiau gyvūnų, nei žinota, jog ten telkiasi mikrobai ir lervos.

Šie povandeniniai vulkaniniai kalnagūbriai, žinomi kaip hidroterminės angos, jau seniai pritraukia įvairius mikroskopinius jūros gyvūnus į paprastai negyvenamą jūros dugną. Tačiau iki šios ekspedicijos roboto panėrimo mokslininkai dar nematė, kas yra po jūros dugnu netoli šių angų.

Naudodama nuotoliniu būdu valdomą povandeninį robotą, tyrėja Sabine Gollner ir jos komanda bandė surinkti giliavandenių uolienų pavyzdžius Tica Vent, hidroterminėje angoje, esančioje Rytų Ramiojo vandenyno pakilumoje, tektoninėje užtvaroje į vakarus nuo Amerikos. Jų tikslas buvo ištirti lervas ir kitus mažus organizmus, gyvenančius ant tų keistų povandeninių vulkaninių uolienų, tačiau kadangi jos buvo per sunkios, Nyderlandų karališkieji tyrinėtojai turėjo parengti kitokį veiksmų planą.

Nukreipę povandeninį robotą pakelti jūros dugno dalis šalia ventiliacijos angos, jūrų biologai buvo nustebinti tuo, ką jie rado: mažytes ertmes, kuriose slypi vamzdinės kirmėlės ir sraigės, kurios anksčiau buvo matomos tik jūros dugno paviršiuje.

„Tai buvo visiškai netikėta“, – naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė S. Gollner, kuri taip pat buvo žurnalo „Nature Communications“ tyrimo apie išvadas bendraautorė.

In @NatureComms, Bright et al. present findings from the #VentUnderworld expedition that transform scientific understanding of ecology and the evolution of animal life at and beneath hydrothermal vents in the deep sea. Read the full paper here: https://t.co/2AkG821B6l pic.twitter.com/Vrl3asqpxq

— Schmidt Ocean (@SchmidtOcean) October 16, 2024

Tyrėjai mano, kad šių jūrų būtybių lervos gali keliauti pro „šilto skysčio“ srovių angas – tai radinys, galintis padėti suprasti, kaip gyvybė veikia gelmėse.

„Srovių ekosistema šioje srityje neapsiriboja tuo, ką matome aukščiau“, – „NatGeo“ sakė S. Gollner. „Bet ji taip pat apima gyvybę požeminiame sluoksnyje.“

Mokslininkai taip pat teigia, kad šis atradimas turi įtakos „ekstremofilų“, tokių kaip šie požeminiai griuvėsiai, išsaugojimui nuo giliavandenės kasybos grėsmės, bet taip pat teigia, kad šis atradimas gali suteikti užuominų apie tai, kaip gyvybė galėtų egzistuoti mūsų Saulės sistemoje.

„Jei yra gyvybės už Žemės ribų“, – pastebėjo Bostono koledžo biologė Heather Olins, kuri nedalyvavo tyrime, „ji nebus maitinama saulės energija“.