| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Uždarydama oro skrydžių erdves dėl vulkaninių pelenų, Europa pernai nesuklydo
|
(
(
Pernykštis Islandijos ugnikalnio Eyjafjallajökul išsiveržimas, prasidėjęs balandžio 14 d., kėlė išties didele grėsmę oro laineriams, o sprendimas atšaukti skrydžius virš Europos dėl ugnikalnio išsiveržimo buvo visiškai teisingas, rodo naujausių tyrimų rezultatai. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Minėtam ugnikalniui išsiveržus, į atmosferą buvo išsviesti didžiuliai kiekiai pelenų. Buvo nuspręsta uždaryti oro skrydžių erdvę virš Europos – kai kuriuose regionuose skrydžiai nebuvo vykdomi net keletą mėnesių. Visa tai – baiminantis, jog ugnikalnio pelenai gali pakenkti lėktuvų įrangai. Tomis dienomis sprendimui uždaryti skrydžių erdvę itin priešinosi kai kurios kelionių agentūros. Kopenhagos universiteto (Danija) mokslininkė Siuzana Stip (Susan Stipp) su kolegomis ugnikalnio išsiveržimo metu dviejose vietose – už 10 ir 55 km nuo kraterio – rinko pelenų mėginius. Analizuodami surinktas medžiagas, mokslininkai pastebėjo, jog pirmosiomis išsiveržimo dienomis į aplinką ugnikalnis išsviedė nebūdingai didelius kiekius mažesnių nei 300 mikrometrų skersmens pelenų dalelių. Kaip tik tokio dydžio dalelės gali pakliūti į keleivinių lainerių variklius ir dėl karščio juose imti lydytis. Dėl šių procesų lėktuvo varikliai gali užgesti. Kitas mikrodalelių keliamas pavojus – jos yra labai kietos ir aštrios, tad gali tarsi smėliasroviu „nušlifuoti“ lainerio langus, dėl ko apsunkinamas matomumas pilotams. Norvegijos Oro tyrimų instituto Šeleryje (Kjeller) specialistas Fredas Prata (Fred Prata) sutinka, jog ugnikalnio išmestų kietųjų dalelių dydžio matavimai buvo labai naudingi. Tyrimo rezultatai rodo, jog sprendimas uždaryti oro skrydžių erdvę virš Europos buvo išties pamatuotas. „Maža to, pasikartojus panašiam atvejui, būtų galima vykdyti išsamesnę ugnikalnio dalelių stebėseną realiuoju laiku, kuri atvertų galimybes įvertinti, kuriais oro koridoriais keliauti nėra taip pavojinga, – pastebi F. Prata. – Tokiu būdu būtų galima išvengti visos oro erdvės uždarymo.“ Dalelių stebėsena realiuoju laiku, anot mokslininkų, leistų per 24 valandas išsiaiškinti ir informuoti žinybas apie dalelių toksiškumą ar riziką oro skrydžiams, taip pat apie atstumą, kuriuo dalelės gali pasklisti. | ||||||
Įdomiausi
167
(3)
.png)
.png)
