Iki 2099 m. Neišvengiama 5,8 milijono žmonių mirtis. Kas lems jų mirtį

Savo darbe daktaras Masselot ir kolegos išanalizavo temperatūros ir mirtingumo duomenis, kurie padėjo komandai numatyti būsimas su temperatūra susijusias mirtis. Mokslininkų atlikta analizė apėmė 854 Europos miestus 2015–2099 m. Kiekvienam miestui mokslininkai išvedė „grynąjį“ skaičių – mirčių, sukeltų karščio, skaičių, atėmus mirčių, „išgelbėtų“ nuo šalčio, skaičių.

Esant dideliam šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui, Europoje iš viso mirs 5 825 746 žmonės, o 3 480 336 mirčių bus išvengta. Taigi „grynasis“ mirtingumas Europoje šimtmečio pabaigoje bus 2 345 410 žmonių. Pietų Europos regionai – Viduržemio jūros regionas ir Balkanai – bus labiausiai pažeidžiami karščio. Daugiausia mirčių užregistruota Barselonoje – 246 082, Romoje – 147 738, Neapolyje – 147 248, Madride – 129 716, Milane – 110 131 ir Atėnuose – 87 523.

Kita vertus, JK ir Skandinavijos šalių miestų, tokių kaip Londonas, Kopenhaga ir Stokholmas, „grynasis“ mirčių skaičius sumažės – tai reiškia, kad daugiau žmonių bus „išgelbėti“ nuo šalčio nei nužudyti karščio.

Tačiau mokslininkai nustatė, kad be prisitaikymo prie karščio su karščiu susijęs mirtingumo padidėjimas nuolat viršijo bet kokį mirtingumo nuo šalčio sumažėjimą visoje Europoje.

Tyrimo autoriai taip pat pažymi, kad jų išvadose daugiausia dėmesio skiriama vidutinei paros temperatūrai ir neatsižvelgiama į konkrečius oro reiškinius, galinčius pakeisti numatomą mirčių skaičių.

Paprasčiau tariant, tikrasis žuvusiųjų nuo klimato kaitos skaičius Europoje greičiausiai bus didesnis, jei įtrauksime tokius įvykius kaip klimato sukelti potvyniai ir miškų gaisrai. Taip pat turėtume pastebėti, kad mokslininkų darbas yra orientuotas tik į Europą ir neapima viso pasaulio.