Visai ne ten, kur galvota iki šiol. „Tai galėtų būti centrinis taškas, kuriame dinozaurai atsirado“

Pirmieji dinozaurai galėjo išsivystyti netoli ekvatoriaus – o ne toli į pietus pietų pusrutulyje, kaip manyta anksčiau. Modeliavimo tyrimas rodo, kad jie atsirado regione, kuris dabar apima Amazonės atogrąžų miškus, Kongo baseiną ir Sacharos dykumą.

„Įvertinus fosilijų ir dinozaurų evoliucijos medžio spragas, labai tikėtina, kad tai galėtų būti centrinis taškas, kuriame dinozaurai atsirado“, – sako Londono universitetinio koledžo darbuotojas Joelis Heathas.

Dinozaurai išsivystė kažkuriuo metu triaso laikotarpiu, kuris truko nuo 252 iki 201 mln. metų iki šiandien, tačiau J. Heathas sako, kad yra „gana daug“ neaiškumų dėl to, kur ir kada tai nutiko. Seniausios žinomos šių gyvūnų fosilijos yra maždaug 230 mln. metų senumo, tačiau jos pakankamai ryškios, kad būtų galima manyti, jog dinozaurai egzistavo ir dar prieš kelis milijonus metų. „Dinozaurų evoliucijos požiūriu turėjo vykti labai daug, bet mes tiesiog neturime fosilijų“, – sako mokslininkas.

Tuo metu Žemė atrodė visai kitaip. Visi žemynai buvo susijungę į vieną superkontinentą, vadinamą Pangėja, kuris buvo C raidės formos su viduriu ties ekvatoriumi. Pietų Amerika ir Afrika buvo pietinio pusrutulio segmente, kur jos derėjo viena prie kitos tarsi dėlionės dalys. Seniausi žinomi dinozaurai yra kilę iš šių dviejų žemynų pietinių dalių – pavyzdžiui, dabartinės Argentinos ir Zimbabvės – todėl buvo manoma, kad būtent iš čia kilę dinozaurai.

Norėdami sužinoti daugiau, J. Heathas su kolegomis sukūrė kompiuterinius modelius, kuriais remdamiesi grįžo atgal nuo seniausių žinomų dinozaurų iki visos grupės atsiradimo. Jie sukūrė kelias dešimtis versijų, kad atsižvelgtų į tokius neapibrėžtumus kaip fosilijų radinių spragos, galimi geografiniai barjerai ir tebesitęsiančios abejonės, kaip seniausi dinozaurai buvo susiję vieni su kitais.

Daugumoje šių modeliavimų daroma išvada, kad dinozaurai pirmą kartą pasirodė netoli ekvatoriaus, ir tik maža dalis patvirtino pietinę kilmę.

Paleontologai buvo linkę manyti, kad dinozaurai negalėjo atsirasti netoli ekvatoriaus, sako J. Heathas – iš dalies dėl to, kad tame regione nėra ankstyvųjų dinozaurų fosilijų. Be to, tai buvo sudėtinga vieta gyventi. „Ten buvo labai, labai sausa ir labai karšta, – sako jis. – Manoma, kad tokiomis sąlygomis dinozaurai negalėjo išgyventi.“

Tačiau ankstyvųjų dinozaurų fosilijų trūkumas netoli ekvatoriaus gali būti paaiškinamas proziškiau. Paleontologai dažniausiai kasinėja Šiaurės Amerikoje ir Europoje, o pastaruoju metu – Kinijoje.

„Yra daugybė vietovių pasaulyje, kurios yra gana apleistos“, – sako J. Heathas. Jis priduria, kad su tyrimo išvadomis susijusiuose regionuose geologai nerado daug tinkamo amžiaus uolienų, kurias galėtų kasinėti. „Jos gali būti atsidengusios ne taip, kad galėtume jas lengvai ištirti“, – teigia mokslininkas.

Ir neseniai atsirado įrodymų, pagrindžiančių J. Heatho idėją. Sausio 8 d. Davido Lovelace’o vadovaujami Viskonsino-Medisono universiteto (JAV) tyrėjai pranešė, kad rado seniausią žinomą dinozaurą iš šiaurinės Pangėjos dalies. Jie aptiko naują mokslui rūšį, pavadintą Ahvaytum bahndooiveche – zauropodomorfą, giminingą vėliau išsivysčiusiems ilgakakliams dinozaurams, tokiems kaip diplodokas. Tyrėjų komanda jį rado Vajomingo valstijoje esančios Popo Agie formacijos uolienose, datuojamose 230 mln. metų.

Jei dinozaurai jau buvo Pangėjos šiaurėje ir pietuose taip seniai, ekvatorinis vidurys negalėjo būti jiems užvertas, sako J. Heathtas. „Jie turėjo kirsti šį regioną“, – teigia mokslininkas.

Tyrimas paskelbtas „Current Biology“.

Parengta pagal „New Scientist“.