Pamirškite apie antropoceną. Žmonės nustūmė Žemę į naują erą

Tačiau pasirodo, kad intensyvios kraštovaizdžio transformacijos atveju vienas veiksnys yra lemiamas. Žmonija naudoja ugnį tokiu mastu, kuris keičia žemę, vandenį, orą ir visas ekosistemas.

Kanada, Australija, Portugalija, Graikija ir neseniai Los Andželas. Tai yra ugnies nualintų vietų pavyzdžiai. Žmonės keičia kraštovaizdį tiek, kad Arizonos valstijos universiteto (JAV) biologijos mokslų profesorius emeritas Stephenas Pyne'as mano, kad „mes kuriame ugningą ledynmečio atitikmenį“.

Tiesą sakant, žmonija ir ugnis rašė Žemės istoriją nuo ledynmečio pabaigos prieš 11 500 metų. Tačiau pusiausvyra buvo išlaikyta ilgą laiką. Proveržis įvyko masiniu iškastinio kuro deginimu. Taip kaitindami atmosferą prisidėjome prie klimato kaitos, o tai savo ruožtu sukūrė palankias sąlygas tolesniems gaisrams plisti.

Anot amerikiečių gamtininko, Žemė įžengia į naują ugnies amžių, panašų į pleistoceno ledynmečius. Išskyrus tai, kad vietoj ledo, kritulių pripildytų ežerų ir smėlėtų lygumų be augmenijos, turime ugnies, sunaikinimo ir dūmų plotus. Žemė įžengė į erą, kurioje „ugnis yra ir varomoji jėga, ir pagrindinė išraiška“.

„Sudėkite visus tiesioginius ir netiesioginius padarinius: degančios teritorijos, biogeografinė migracija, kai biota prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų, oro erdvės, ekosistemų irimas, nuolatiniai klimato pokyčiai, jūros lygio kilimas, masinis išnykimas, žmonių gyvenimo ir buveinių sutrikimas. Rezultatas – pirocenas, kuris atrodo kaip ugnies ledynmetis“, rašo profesorius straipsnyje, publikuotame „The Conversation“.

Žvelgiant į tai, kas vyksta aplinkui, iš tikrųjų galima sutikti. Kiekvienas iš šių ledynmečių mūsų planetoje paliko pėdsaką, kurį galime stebėti ir šiandien.