Žemės drebėjimų Graikijoje banga pasiekė ir Lietuvą – matavimų stotyse užfiksuoti virpesiai

„Santorino salą Graikijoje vasario 2–3 d. sudrebino 280 nestiprių žemės drebėjimų, bet įvairaus stiprumo drebėjimai vyksta iki šiol“, – praneša Lietuvos geologijos tarnyba.

Drebėjimai buvo lokalizuoti Egėjo jūroje šiaurės vakarų kryptimi nuo Santorino salos. Galingesnių drebėjimų stiprumai (magnitudės) siekė 5,1. Drebėjimų židinių gyliai buvo pasiskirstę nuo maždaug 2 km iki 20 km gylio.

Graikijoje įvykusius žemės drebėjimus užregistravo ir Lietuvos valstybinio seismologinio monitoringo seisminių stebėjimų stotys (Paburgės (PBUR) ir Paberžės (PABE)), ir kitos Baltijos regiono seisminių stebėjimų stotys. 

2023 metais vykusio žemės drebėjimo Turkijoje ir Sirijoje metu virpesiai taip pat pasiekė Lietuvos seismologinių matavimų stotis. 

Santorino sala yra Helenikos vulkaninių salų lanko, susidariusio dėl tektoninių Afrikos ir Eurazijos plokščių judėjimo, dalis. Saloje ugnikalnis paskutinį kartą buvo išsiveržęs 1950 metais. Graikijos mokslininkų nuomone, pastarųjų nestiprių žemės drebėjimų serija susijusi su tektoninių plokščių judėjimu, o ne vulkaniniu aktyvumu.

Viduržemio jūros regionas yra seismiškai aktyvus dėl Afrikos plokštės gelmėjimo (subdukcijos) šiaurės kryptimi (4–10 mm per metus) po Eurazijos plokšte. Šių dviejų plokščių artėjimas (konvergencija) prasidėjo maždaug prieš 50 mln. metų ir su šiuo plokščių judėjimu buvo susijęs Tetijos jūros užsivėrimas. 

Šiuolaikinė Tetijos jūros „liekana“ yra Viduržemio jūra. Didžiausias seisminis aktyvumas Viduržemio jūros regione stebimas Graikijos pietinėje dalyje esančioje Graikijos subdukcijos zonoje, išilgai Šiaurės Anatolijos lūžio zonos vakarų Turkijoje ir Kalabrijos subdukcijos zonos pietų Italijoje. Lokalūs dideli subdukcijos greičiai Graikijos subdukcijos zonoje (35 mm per metus) siejami su užlankinių baseinų skėtra (spredingu) visoje Graikijoje ir vakarų Turkijoje virš subdukuojančios Viduržemio jūros vandenyno plutos. Dėl subdukcijos procesų aktyvūs ugnikalniai susidaro Egėjo jūros Kikladų salose ir pietų Italijoje.

Primename, kad 2023 metų vasario pradžioje Turkiją ir kaimyninę Siriją vienas po kito sukrėtė itin galingi 7,8 ir 7,5 balo žemės drebėjimai, virpesiai nusirito iki Danijos ir Grenlandijos, pranešė Danijos seismologijos tarnyba. 2023 metų vasario 6 dieną įvykęs 7,8 balo žemės drebėjimas, po kurio sekė stiprūs pakartotiniai smūgiai, Turkijoje ir Sirijoje nusinešė apie 60 tūkst. gyvybių.

Tąsyk seismologinės stotys virpesius fiksavo ir Lietuvoje, portalui Delfi teigė Lietuvos geologijos tarnybos vyr. seismologas Andrius Pačėsa.

„Jei įvyksta žemės drebėjimas bet kur pasaulyje, kurio stiprumas yra virš 5 balų, praktiškai visos Žemės seisminės stotys jį registruoja. Tai, kad po 7,8 magnitudės drebėjimo, įvykusio Turkijoje, užregistruoti virpesiai ir Danijoje, ir Grenlandijoje seismografais, tai yra gana spekuliatyvus jų pranešimas. Žinoma, būna tam tikrų išimčių, bet drebėjimai virš 5 balų yra registruojami visame pasaulyje. Mūsų Lietuvos seisminės stotys, taip pat ir Baltijos šalių seisminės stotys, virpesius po drebėjimo Turkijoje registravo, tačiau tame nėra nieko nuostabaus. Taip, kaip pas mus registravo, taip ir Grenlandijoje tuos virpesius registravo“, – paaiškino seismologas.

Anot A. Pačėsos, Lietuvos teritorijoje žymesni žemės drebėjimo padariniai fiksuoti tik 2004 metais, rugsėjo 21 dieną, kai Kaliningrade įvyko du, visiškai netikėti žemės drebėjimai. 

„Jie buvo gana galingi, kaip mūsų regionui. Tada virpesiai jautėsi didesnėje Lietuvos dalyje, ypač prie vakarinio pakraščio“, – pasakojo A. Pačėsa. Tą sykį fiksuotas žemės drebėjimo stiprumas siekė 4-5 balus pagal Richterio skalę.