Iš kur atsiranda karvių pienas?

Dažniausiai vartojame karvės pieną, tačiau retai susimąstome, kaip jis iš tikrųjų susidaro gyvūno organizme.

Žinoma, kad pienas išgaunamas iš tešmens rankomis ar naudojant specialią įrangą, bet kas vyksta karvės viduje, kol šis procesas įvyksta?

Karvės lytinę brandą pasiekia sulaukusios 8–10 mėnesių, tačiau pirmą kartą apvaisinamos tik tada, kai joms sueina maždaug dveji metai ir kūno svoris viršija 330 kilogramų.

Kaip ir žmonėms, karvių nėštumas trunka devynis mėnesius, per kuriuos jų organizmas pasiruošia veršelio maitinimui.

Jei karvė jau laukiasi, likus maždaug dviem mėnesiams iki gimdymo, ūkininkai sumažina jos pašaro ir vandens kiekį, kad sustabdytų pieno gamybą. Po veršelio atsivedimo prasideda laktacijos laikotarpis, kurio metu karvė vėl duoda pieno.

Šis ciklas trunka nuo 12 iki 14 mėnesių, po to gyvulys užtrūksta, ir procesas prasideda iš naujo. Jei per metus karvė neapsivaisina, pieno gamyba natūraliai sustoja.

Įdomu tai, kad su amžiumi primilžis didėja. Jaunos karvės kasdien gali duoti apie 10–12 litrų pieno, tačiau penkerių metų amžiaus gyvuliai jau duoda iki 30 litrų.

Didžiausias produktyvumas pasiekiamas po penktojo veršiavimosi – kuo daugiau veršelių karvė atsiveda, tuo daugiau pieno ji pagamina.

Karvių pieno gamyba

Iš pradžių gyvuliai ėda žolę ar šieną, po to atkuria suvalgytą maistą ir vėl jį kramto. Šis procesas gali tęstis net iki 16 valandų per parą. Karvių skrandyje pašaras suskaidomas, o iš jo gautos maistinės medžiagos patenka į kraujotaką ir išnešiojamos po visą organizmą, įskaitant pieno liaukas.

Pienas formuojasi tešmens alveolėse – čia kartu su krauju patenka baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Karvės mityba daro didelę įtaką pieno sudėčiai.

Melžimo metu stimuliuojamos tešmens nervų galūnėlės, o tai skatina oksitocino – hormono, atsakingo už tešmens raumenų susitraukimą – išsiskyrimą. Dėl šių susitraukimų pienas lengviau teka iš tešmens.

Jei tešmuo perpildytas, pieno gamyba sulėtėja, todėl labai svarbu karvę išmelžti iki galo.

Be to, stresas gali neigiamai paveikti pieno gamybą. Išsigandus gyvuliui, organizme išsiskiria adrenalinas, kuris susiaurina pieno latakus ir apsunkina jo tekėjimą. Todėl melžimo metu svarbu užtikrinti ramybę ir netrikdyti karvės.

Kodėl pienas yra baltas

Pieno spalva atrodo balta dėl jame esančių smulkių riebalų ir baltymų dalelių, kurios išsklaido šviesą į visas puses.

Skirtingai nei skaidrus vanduo, leidžiantis šviesai prasiskverbti, arba morkų sultys, sugeriančios tam tikras spektro dalis ir dėl to atrodančios oranžinės, pieno dalelės tolygiai atspindi visas spalvas, suteikdamos jam būdingą baltumą.

Jei iš pieno pašalinami riebalai, jis gali įgauti švelniai melsvą atspalvį, nes likusios dalelės labiau išsklaido mėlyną šviesą nei raudoną – panašiai kaip dangaus mėlynumas.

Daugiausia pieno duodančios karvės priklauso Holšteinų veislei. Šios karvės sudaro pagrindinę pienininkystės dalį JAV ir Europoje, o jų vidutinis pieno primilžis per dieną siekia nuo 22 iki 27 litrų.

Tačiau pieno kiekis priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip pašarų kokybė, laikymo sąlygos ir priežiūra. Kad būtų užtikrinta maksimali pieno gamyba, karvės turi reguliariai maitintis.

Be Holšteinų, egzistuoja ir kitos pieninės karvių veislės. Pavyzdžiui, Švico veislės karvės per visą laktacijos laikotarpį duoda mažiau nei 10 000 litrų pieno, tačiau jis yra maistingesnis dėl didesnio riebalų ir baltymų kiekio.

Gernsio veislės karvės per visą laktacijos laiką primelžia apie 6 500 litrų pieno, kuris pasižymi gelsvu atspalviu ir yra itin kreminės konsistencijos.

Įdomu tai, kad ne tik karvės gamina pieną, tinkamą vartoti. Pavyzdžiui, kiaulių pienas laikomas dar naudingesniu už karvės pieną dėl savo maistinių savybių.