Delfinas – ne žuvis. Protingiausia žuvis pasaulyje. Kas ji? (Video)

Žuvys dažnai laikomos prastos atminties ir proto pavyzdžiais, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra taip paprasta. Kai kurios žuvų rūšys išlaikė veidrodžio testą, kuris laikomas savimonės etalonu. Atrodo, kad žmonės kiek skubotai padarė išvadas apie žuvų intelektą, bet kas iš jų protingiausia? Tyrėjai turi atsakymą, rašo „IFLScience“.

Iš visų vandenyne gyvenančių žuvų manta (angliškai Manta ray – į rają panaši žuvis, priklausanti Mobula genčiai) turi didžiausias smegenis iš visų žuvų.

Vandenyne jos įveikia didžiulius atstumus, ieškodamos planktono. Tokiam gyvenimo būdui reikalingi geri navigacijos įgūdžiai ir pojūčiai. Mokslininkai išsiaiškino, kad mantos gali sinchronizuoti savo elgesį, kad optimizuotų maisto paieškas, pavyzdžiui, taikydama dirbtines žmogaus šviesas. Reikalas tas, kad šviesos pritraukia daugiau planktono, o mantos tuo naudojasi.

Tyrėjai taip pat pažymi, kad mantos smegenys yra didelės net palyginti su didžiuliu kūno dydžiu. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad manta iš tikrųjų turi didžiausias smegenis iš visų žuvų, įskaitant bangininius ryklius, didžiausias žuvis pasaulyje. Tyrimai taip pat parodė, kad mantų smegenys turi labai išsivysčiusias sritis, susijusias su bendravimu, problemų sprendimu ir mokymusi.

Dar 2016 metais mokslininkai atliko garsųjį veidrodžio testą, kuriame dalyvavo nelaisvėje esančios mantos. Bandymo metu žuvims buvo parodytas jų atspindys, kuris leido patikrinti, ar atpažįsta save.

Mantos išlaikė testą, nes nebandė sąveikauti su savo atspindžiu. Jos taip pat pademonstravo dažnus neįprastus ir pasikartojančius judesius prieš veidrodį. Paprasčiau tariant, atrodė, kad mantos judėjo norėdamos patikrinti, ar juda jų atspindys. Mantos sukiojo savo pelekus atsukimą – to žuvys paprastai niekada nedaro.

Nepaisant to, kad manta turi didžiausias smegenis iš visų vandenyno žuvų, mokslininkai negali teigti, kad tai tiesiogiai susiję su intelektu. Anksčiau mokslininkai manė, kad mažos smegenys reiškia, kad gyvūnai yra kvaili, tačiau dabar žinome, kad jų judėtis gali būti svarbesnė už smegenų dydį. Beje, paukščiai yra puikus pavyzdys: jie demonstruoja aukštą intelekto lygį, nepaisant miniatiūrinių smegenų.

Gyvūnų intelekto tyrimai kelia subtilų klausimą: kaip išmatuoti intelektą? Pavyzdžiui, žmogus, kuris gerai žaidžia pokerį, demonstruoja savotišką intelektą, kuris žuviai neduoda naudos. Todėl negalime vadinti žuvies kvaila, nors trūksta įgūdžių, kurie jai neduoda jokios naudos.

Intelektas yra sunkiai apibrėžiama sąvoka ir dar sunkiau „teisingai“ patikrinama. Dėl to mokslininkams labai sunku nustatyti, kurios rūšys yra protingesnės už kitas.