.


Priežastis, dėl kurios europiečiai, atrodo, palyginti neseniai išvystė šviesesnę odą, gali būti susijusi su mitybos pokyčiais.


Rusijos mokslininkai praneša apie įspūdingą ir kartu nerimą keliantį pasiekimą. Jiems pavyko atgaivinti mikroskopinius organizmus, tūkstančius metų įšalusius Sibiro amžinajame įšale.


Prieš 150 000 metų žmonės gyveno atogrąžų miškuose Vakarų Afrikoje. Šis atradimas leidžia manyti, kad žmonės atogrąžų miškuose apsigyveno daug seniau – o tai rodo, kad mūsų protėviai galėjo gyventi įvairiose vietovėse.


Archeopteriksą, ilgą laiką laikytą ankstyviausiu paukščiu iš sosto verčia Baminornis zhenghensis, gyvenęs maždaug prieš 150 mln. metų – ir turėjęs trumpą uodegą, panašią į šiuolaikinių paukščių uodegą, skelbia mokslininkai.


Į Lietuvos pajūrį šaltuoju metų laiku žmonės atvyksta ne tik pailsėti ir pravėdinti mintis, bet ir paieškoti įdomių objektų, kuriuos į krantą išmeta jūros bangos – akmenų, gintarų, fosilijų ar kitų objektų.


Paskutiniai Žemėje gyvenę mamutai išnyko prieš maždaug 4 tūkst. metų, tačiau mokslininkai žada, kad jau labai greitai – 2028-aisiais – pasaulis galės išvysti šį dramblinių šeimos žinduolį.


Naujajame tyrime teigiama, kad šiuolaikiniams žmonėms iškeliavus iš Afrikos, sparti raudonųjų kraujo kūnelių evoliucija galėjo padėti jiems išgyventi – tačiau ji taip pat galėjo lemti galutinį neandertaliečių išnykimą.


Per visą gyvybės istoriją plėšrūnams ne kartą išsivystė dantys, dėl kurių jie gavo kardadančių pavadinimą – o dabar jau geriau žinome, kodėl šie dantys išsivysto būtent taip, kaip jie išsivysto.


Plačiai žinoma dinozaurų išnykimo teorija susijusi su į Žemę atsitrenkusiu asteroidu. Tada į atmosferą pateko didžiulis dulkių kiekis, užblokavęs Saulės spindulius.


Didelė sausra, kurią sukėlė klimato kaita, galėjo lemti Indonezijos dramblių pigmėjų ir juos medžiojusių žmonių – „hobitų“ nykimą.


„Šuo – geriausias žmogaus draugas“, teigia sena klišė, tačiau mokslininkams jau seniai neduoda ramybės klausimas, kada ši draugystė galėjo prasidėti.


Jungtinėje Karalystėje, Oksfordšyre, aptikta dinozaurų pėdsakų radimvietė, kuri, anot mokslininkų, gali pakeisti ligšiolinį supratimą apie šių priešistorinių padarų gyvenimą ir aplinką, skelbia bbc.com.


Prieš milijonus metų mūsų protėviai prarado vitamino C gamybos geną – ir pamėgo citrusinius vaisius. Nuo to laiko iš šių rūgščių vaisių homininai išaugino tokius visame pasaulyje populiarius produktus kaip saldžius apelsinus ir rūgščias citrinas, rašo „New Scientist“.


Brangiausia kada nors aukcione parduota dinozauro fosilija dabar viešai eksponuojama Amerikos gamtos istorijos muziejuje Niujorke.