Netikėta. Skelbia mokslininkai. Ką bambukas padarė pandų genams

Žurnale „Frontiers in Veterinary Science“ paskelbtame naujame straipsnyje teigiama, kad mokslininkai pandų kraujyje aptiko mikroRNR – mažas genetinės informacijos daleles, kurios atlieka svarbų vaidmenį įjungiant ir išjungiant genus. Jie teigia, kad ši mikroRNR (arba miRNR) gali turėti įtakos genų, turinčių įtakos pandų uoslės, skonio ir dopamino keliams, raiškai. 

„Parodėme, kad didžiųjų pandų kraujyje yra augalinės kilmės miRNR“, – sako Kinijos West Normal universiteto mokslininkas Fengas Li. – Mūsų tyrimas įrodė, kad didžiųjų pandų maistui naudojamas bambukas turi įtakos didžiųjų pandų mitybos įpročių pokyčiams.“

Kai pandos maitinasi bambukais, jos į savo organizmą įsisavina mažus bambukų genetinės medžiagos gabalėlius, panašiai kaip mes – mūsų valgomų augalų.

RNR yra viengrandė molekulė, sudaryta iš tų pačių molekulinių raidžių kaip ir mūsų DNR. Tuo tarpu DNR yra dviejų gijų instrukcija, kurią sudaro atskiri genai, nurodantys mūsų ląstelėms, kaip gaminti tam tikrus baltymus. miRNR yra mažytės RNR dalelės, kurios gali daryti įtaką, ar šie genai bus įjungti, ar išjungti – ir kiek jų produktų turėtų būti pagaminta, teigia F. Li. 

Naujajame tyrime jis su kolegomis aprašo, kaip jie ištyrė septynių pandų, iš kurių viena buvo jauniklė, kraują ir nustatė, kad jame yra 57 miRNR molekulės, kurios greičiausiai atsirado dėl jų bambukų raciono. 

Tyrėjai nustatė, kad šios miRNR darė įtaką genų, susijusių su pandų maitinimosi įpročiais, raiškai – įskaitant skonio ir kvapo signalizaciją, virškinimą ir dopamino kelius (dėl kurių tam tikra veikla, pavyzdžiui, riebaus ir saldaus maisto valgymas ar seksas, tampa maloni). Tai rodo, kad šios bambuko miRNR galėjo turėti įtakos pandų mitybos įpročiams, padarydamos joms bambuko valgymą patrauklesnius, todėl jos tapo tinkamesnės gyventi maitinantis beveik vien tik bambuku.

„Bambuko miRNR yra ne tik mitybos likučiai, bet ir aktyvūs reguliatoriai, leidžiantys didžiosioms pandoms klestėti maitinantis neįtikėtina dieta, užpildantys atotrūkį tarp jų mėsėdžių protėvių ir žolėdžių gyvenimo būdo“, – sako F. Li. 

Be to, nustatyta, kad miRNR turi įtakos pandų gebėjimui užuosti šviežią bambuką, taip pat padeda jų virškinimo sistemai įsisavinti daugiau kalorijų iš maistingųjų medžiagų stokojančio bambuko. 

Atradimas, kad augalų miRNR gali daryti tokį poveikį gyvūnų genų raiškai, gali atverti kelią įvairiems gydymo būdams tiek gyvūnams, tiek žmonėms, o „galimas biomedicininis pritaikymas uždegimui ir medžiagų apykaitos sutrikimams gydyti“, aiškina F. Li.

Ankstesniais tyrimais taip pat nustatyta, kad miRNR iš augalų, kuriuos valgome, gali paveikti žmonių ir kitų žinduolių genų raišką, galimai vaidindama svarbų vaidmenį reguliuojant imuninės sistemos veiklą ir, pasak F. Li, „didinant gyvūnų atsparumą ligoms“.

F. Li ir jo komanda tikisi, kad tyrimas bus atliktas ne tik su septyniomis pandomis, dalyvavusiomis jų tyrime, bet ir bus ištirtas platesnis šių molekulių paplitimas bei poveikis. 

„Didžiosios pandos yra labai brangi mūsų šalies nacionalinė vertybė, o kraujo mėginius gauti nelengva, – sako Li. – Jei įmanoma, tikimės tyrimams surinkti jaunų pandų, kurios dar nevalgė bambuko, kraujo mėginius ir galbūt gauti daugiau netikėtų rezultatų.“

Parengta pagal „Live Science“.