Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Milijonams žmonių Europoje, Vidurio Rytuose ir Azijoje mirtiną pavojų kelia netikėti požeminiai smūgiai. Anot mokslininkų, dėmesį reiktų sutelkti į tuos regionus, kurie yra žemynų centrinėse srityse, o ne į gerai žinomus žemės drebėjimų „karštuosius taškus“, rašo „Daily Mail“. Ekspertai pabrėžia, kad „centrinių sričių“ žemės drebėjimai pražudo žymiai daugiau žmonių, nei vykstantys patvirtintose pavojaus zonose žemynų pakraščiuose, pavyzdžiui, Japonijoje ar Kalifornijoje. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Per praėjusį šimtmetį didelių sprūdžių linijų vietose, kur susiduria judančios žemės plutos plokštės, įvykę žemės drebėjimai nusinešė maždaug 800 tūkst. žmonių gyvybių, teigiama žurnalo „Nature Geoscience“ publikacijoje. Maždaug pusė jų žuvo per žemės drebėjimų sukeltus cunamius – tokius, koks kovą smogė šiaurės rytinei Japonijos pakrantei. Palyginimui, staigūs žemės drebėjimai centrinėse plokščių dalyse pražudė apie 1,4 mln. žmonių. Tokių žemės drebėjimų metu daug daugiau žmonių žūva dėl drebančios žemės ir griūvančių pastatų. Philipas Englandas iš Oksfordo universiteto ir Jamesas Jacksonas iš Kembridžo universiteto suklasifikavo per pastaruosius 120 metų įvykusius 130 žemės drebėjimų. Jie teigia, kad daugiau mokslinių išteklių turėtų būti skiriama seisminės rizikos nustatymui tokiuose regionuose, kaip 10 mln. kvadratinių kilometrų apimanti Alpių-Himalajų juosta, einanti per Italiją, Graikiją, Turkiją, Iraną, Centrinę Aziją ir Kiniją. „Plokščių ribose rizikos vietos yra gerai žinomos, o didžiausias neaiškumas – žemės drebėjimo laiko nustatymas. Kalbant apie daugelį žemynų centrinių dalių, mes net nežinome, kurioje vietoje tikėtis pražūtingo žemės drebėjimo“, – teigia mokslininkai. „Modelio, paremto plokščių ribomis aplink Ramiojo vandenyno žiedą, aklas taikymas nustatant žemės drebėjimo riziką žemynų centrinėse dalyse yra ne tik nenaudingas, bet gali būti ir potencialiai pavojingas“, – tvirtina jie. Ekspertai nurodo, kad nepaisant Tohoku žemės drebėjimo Japonijoje mastų, žuvusiųjų buvo „stebinančiai mažai“. 8 balų ar dar stipresnį žemės drebėjimą tuomet patyrė 6 mln. žmonių. „Nors žuvo ar dingo 25 tūkst. žmonių (0,4 proc. patyrusiųjų žemės drebėjimą), dauguma jų tapo žemės drebėjimo sukelto cunamio aukomis“, – teigia mokslininkai. Žemės drebėjimai centrinėse susiję su daugybę menkai apibrėžtų sprūdžių, kur žemės pluta slenka lėtai. Drebėjimai plokščių pakraščiuose susitelkę į tiksliai žinomus siaurus sprūdžius, kur judėjimas yra gana spartus. Centriniai žemės drebėjimai užfiksiksuoti Bame, Irane, 2003 metais (30 tūkst. žuvusiųjų), Muzafarabade, Pakistane, 2005-aisiais (75 tūkst. aukų), Wenchuane, Kinijoje, 2008 metais (70 tūkst. žuvusiųjų). „Ši rizika didėja nepaprastai sparčiai, mat milijonai žmonių kiekvienais metais persikelia į potencialiai pavojingose vietose pastatytus didmiesčius, dauguma kurių nukentėjo per žemės drebėjimus praeityje, kai gyventojų skaičius buvo žymiai mažesnis“, – įspėja mokslininkai. |