Psichikos sutrikimų gali turėti ir gyvūnai – ir štai kaip galime jiems padėti

Maksui pasireiškė sutrikimo, vadinamo kognityvinės disfunkcijos sindromu, ir kuris gali pasireikšti katėms bei šunims senstant, simptomai. Šunims jis labai panašus į Alzheimerio ligą, kuri žmonėms sukelia atminties praradimą ir demenciją, paprastai jiems senstant.

San Diego universiteto (JAV) neuromokslų, pažinimo ir elgesio profesorė Rachel Blaser tyrinėja, kaip žmonės ir kiti gyvūnai mokosi, o jos tyrimai apima darbą su daugybe skirtingų rūšių – nuo bičių iki balandžių ir vėžių. Dalis jo darbo susijusi su dėmesiu sąlygoms, kurios gali turėti įtakos gyvūnų protinei sveikatai. 

Kartais genetiniai ar raidos pokyčiai turi įtakos smegenų formavimuisi, todėl gali atsirasti protinių sutrikimų ar mokymosi skirtumų. Kitais atvejais gyvūnai gali būti veikiami bauginančių ar stresą keliančių situacijų, kurios gali sukelti psichikos sveikatos sutrikimų, pasakoja mokslininkė.

Gyvūnų genų supratimas 

Dauno sindromas yra gana dažnas genetinis sutrikimas, dėl kurios žmonėms gali sulėtėti mokymasis ir mąstymas. Žmonėms, gimusiems su Dauno sindromu, gali būti sunkiau išmokti naujų dalykų, įsiminti informaciją ir priimti sudėtingus sprendimus. Dauno sindromą lemia chromosomų – mūsų ląstelėse esančių gijų, kuriose saugomi mūsų genai – pokyčiai. Įprastai žmonės turi 23 poras chromosomų. Kai gimsta žmogus su papildoma 21-os chromosomos kopija, tai sukelia Dauno sindromą. 

Dauguma gyvūnų negali turėti Dauno sindromo – nes jų genai chromosomose išdėstyti kitaip nei žmogaus genai. Tačiau mūsų artimiausių giminaičių, įskaitant šimpanzes ir orangutangus, genai yra panašiai organizuoti. Šiose rūšyse buvo pastebėtos į Dauno sindromą labai panašios būklės. 

Vienas iš pavyzdžių – Kanako: šimpanzių patelė, gimusi Japonijos mokslinių tyrimų centre. Dėl papildomos chromosomos ji turėjo regėjimo ir širdies problemų. Mokslininkai nežino, ar Kanako turėjo problemų su mokymusi, nes dėl jos regėjimo problemų buvo sunku tai patikrinti. Tačiau Kanako mėgo bendrauti su kitomis šimpanzėmis ir ilgai gyveno laukinių gyvūnų prieglaudoje. 

Tikėtina, kad laukinės šimpanzės taip pat kartais gimsta su tokiomis genetinėmis būklėmis, kaip Dauno sindromas, tačiau dėl jų padarinių joms sunku išgyventi laukinėje gamtoje, panašiai kaip ir gimus su normaliai neišsivysčiusia širdimi ar pėda. Kanako galėjo gyventi sveiką gyvenimą dėl žmonių globėjų pagalbos ir geros veterinarinės priežiūros. 

Traumos ir streso įveikimas 

Gyvūnai, kurie gimsta sveiki, taip pat gali turėti psichikos sveikatos problemų dėl juos supančių sąlygų. 

Pavyzdžiui, kaip kariams, patyrusiems pavojų gyvybei, gali išsivystyti potrauminio streso sutrikimas, taip ir dirbantiems kariniams ir policijos šunims gali išsivystyti panaši būklė. Šunys, sergantys potrauminio streso sutrikimu, gali prisirišti prie savo šeimininkų, išsigąsti kasdienių garsų arba dažnai elgtis paniškai ar baimingai. 

Veterinarijos gydytojai gali paskirti vaistų nuo nerimo, kurie padeda tokiems šunims išlikti ramiems gąsdinančių įvykių – pavyzdžiui, fejerverkų ar perkūnijos – metu. Šeimininkai taip pat gali taikyti elgesio terapiją, kad apdovanotų šunis už tai, jog jie išlieka ramūs ir atsipalaidavę prie dalykų, kurie atrodo bauginantys. 

Daugumos traumuojančių įvykių – pavyzdžiui, žemės drebėjimų ar automobilių avarijų – negalima numatyti iš anksto. Tačiau kai kuriais atvejais – pavyzdžiui, gaudydami ir sulaikydami laukinį gyvūną, kad jį perkeltų – darbuotojai naudoja trankviliantus ar raminamuosius vaistus, kad gyvūnas užmigtų – arba uždengia jam akis ir ausis, kad sumažintų baimę ir išvengtų ilgalaikių problemų.

Dar viena dažna gyvūnų psichikos sveikatos sutrikimų priežastis – kasdienis stresas. Zoologijos soduose, fermose ar tyrimų laboratorijose nelaisvėje laikomi gyvūnai gali patirti stresą dėl tokių priežasčių, kaip eismo triukšmas, nemaloni temperatūra ar negalėjimas užsiimti tam tikru natūraliu elgesiu.

Gyvūnai turi daugybę būdingų elgsenos bruožų: pingvinai plaukioja, surikatos rausiasi, babuinai bendrauja, o vištos maudosi dulkėse. Kai gyvūnai negali atlikti svarbių veiksmų, jie gali patirti stresą ir psichikos problemų. 

Kad taip neatsitiktų, zoologijos sodų prižiūrėtojai ir gyvūnų globėjai suteikia aplinkos praturtinimo priemonių – daiktų, statinių ir veiklos, kurie stimuliuoja gyvūnų protą ir padeda jiems nenuobodžiauti. 

Parama jūsų augintiniui 

Kartais lengva pastebėti, kad gyvūnai patiria stresą ar nerimą. Jie gali vaikščioti pirmyn ir atgal, slėptis arba būti neįprastai agresyvūs. Dažnos ligos ar svorio kritimas taip pat gali būti prastos psichinės sveikatos požymis. Tam tikrus hormonus, vadinamus kortikosteroidais, galima išmatuoti paėmus išmatų mėginį – ir taip nustatyti, ar gyvūnas patiria per didelį stresą.

Net ir mylinčiuose namuose gyvenantys gyvūnai gali turėti psichikos sveikatos problemų. Kai kurie šunys kenčia nuo atsiskyrimo nerimo – didžiulės baimės likti vieniems be šeimininko. Protinio ar fizinio aktyvumo trūkumas taip pat gali sukelti nerimo simptomus. 

Nesvarbu, ar vedžiojate šunį į parką pabėgioti ir pabendrauti, ar dėliojate dėliones, kuriose paslėpti skanėstai, kad papūgėlė juos rastų – gyvūnams naudinga, kad jie būtų užimti. Sunkesniais atvejais veterinarijos gydytojai gali paskirti vaistų arba elgesio gydymo priemonių, kad jūsų augintinis jaustųsi geriau. 

Žmonės gali pasitelkti mokslą, kad suprastų daugybę būklių, turinčių įtakos gyvūnų psichinei sveikatai, ir rasti gydymo būdų, kaip jiems padėti. Taip pat galime parodyti užuojautą ir rūpintis kitais – tiek žmonėmis, tiek gyvūnais – turinčiais psichikos problemų.

Parengta pagal „The Conversation“.