Gyvendami iki 400 metų, dažniausiai išvengia vėžio: ima aiškėti tokių galimybių paslaptis

Šie rykliai (Somniosus microcephalus) yra lėtai judantys gelmių gyventojai, kurių ilgis gali siekti daugiau nei 6 metrus, o svoris – daugiau nei toną. Apie jų gyvenimą žinome nedaug, nes jie klajoja tamsiuose, šaltuose vandenyse, tačiau manoma, kad lytinę brandą jie pasiekia tik sulaukę 150 metų, o jų gyvenimo trukmė – apie 400 metų, todėl jie yra ilgiausiai gyvenantys mums žinomi stuburiniai gyvūnai.

Siekdami išsiaiškinti, kaip jie gyvena taip ilgai ir dažnai nesusiduria su augliais, Shigeharu Kinoshita iš Tokijo universiteto Japonijoje su kolegomis išskyrė grenlandinio ryklio genomo seką ir atskleidė kiekvienos chromosomos genus. Jie apskaičiavo, kad jų turimas genomas yra 86,5 proc. išsamus, o iki šiol rasta apie 37 000 genų. 

Tyrėjai aptiko daugiau genų, dalyvaujančių aktyvinant vadinamąjį NF-κB signalizavimo kelią, kopijų, nei aptinkama kitose ryklių rūšyse – pavyzdžiui, bangininio ryklio (Rhincodon typus) ar baltadėmio katryklio (Chiloscyllium plagiosum), kurie, kaip manoma, gyvena atitinkamai apie 54 ir 25 metus.

Šis kelias naudojamas, kai organizmo imuninė sistema reaguoja į grėsmes, ir dalyvauja tokiuose procesuose kaip uždegimas ir navikų augimas. Įrodyta, kad NF-κB sutrikimas lemia nuolatinį navikinių ląstelių dauginimąsi, o patogenai išvengia imuninės sistemos atakų.

„Kadangi imuninės reakcijos, uždegimas ir navikų formavimasis turi didelę įtaką senėjimui ir gyvenimo trukmei, su NF-κB signalizavimu susijusių genų padidėjimas gali būti susijęs su grenlandinio ryklio ilgaamžiškumu“, – sako Sh. Kinoshita. 

Šis darbas padeda atskleisti, kodėl kai kurie rykliai daug rečiau serga vėžiu, nei galima tikėtis dėl jų didelio dydžio, sako Aaronas MacNeilas iš Dalhousie universiteto Kanadoje. Londono universitetinio koledžo mokslininkai neseniai nustatė, kad dideli gyvūnai turi didesnę riziką susirgti vėžiu – tačiau taip pat yra išvystę geresnę apsaugą nuo šios ligos.

Neseniai taip pat buvo pranešta, kad daug genų, susijusių su NF-κB signalizavimu, turi raudonieji jūrų ežiai (Mesocentrotus franciscanus), kurie gali gyventi daugiau nei 100 metų. 

Tyrimas paskelbtas „biorXiv“. 

Parengta pagal „New Scientist“.