Mokslininkai: labradorai turi tą pačią problemą, kaip ir kai kurie žmonės

Nuolat alkani ir į antsvorį linkę šunys turi bendrų biologinių savybių su kai kuriais į nutukimą linkusiais žmonėmis – tai nustatė Jungtinės Karalystės mokslininkai, identifikavę genetinį daugelio labradorų ir kai kurių žmonių polinkio persivalgyti šaltinį.

Mokslininkai nustatė, kad tam tikro geno – vieno iš biologinio kodo blokų, kuris sukuria mūsų kūno veikimo planą – pokyčiai keičia cheminius signalus, kurie praneša mūsų smegenims, kad jau pakankamai pavalgėme. 

Mokslininkai teigia, kad jų išvados, paskelbtos žurnale „Science“, atskleidžia kai ką „galingo“ apie nutukimo rizikos biologiją. 

„Tirdami šunis, mes atskleidėme įdomią naują biologiją“, – teigia Kembridžo universiteto fiziologijos, vystymosi ir neuromokslų departamento vyriausioji tyrėja daktarė Eleonora Raffan. Ji sako, kad šis atradimas parodė, jog „lieknų šunų savininkai nėra moraliai pranašesni – tas pats pasakytina ir apie lieknus žmones“.

„Jei turite didelę genetinę nutukimo riziką, esate linkę priaugti svorio – nebent dedate didžiules pastangas, kad to nedarytumėte. O tiems, kurių genetinė rizika maža, tiesiog nereikia taip stengtis“, – aiškina ji. 

Šį šunų ir žmonių biologinį ryšį mokslininkai nustatė ištyrę 250 labradorų genetiką. Komanda ieškojo genetinio kodo dalių, kurios būtų būdingos antsvorio turintiems šunims. 

Jie identifikavo vieną geną, vadinamą DENND1B, kuris yra susijęs su didesne labradorų kūno mase. O kai jie peržiūrėjo tūkstančių žmonių genetinės informacijos biblioteką, aptiko, kad tas pats genas susijęs ir su didesne žmonių kūno mase. 

Pasak E. Raffan, prieš atliekant šį labradorų genetikos tyrimą niekas neįtarė, kad šis genas yra susijęs su nutukimu. Šis genas trikdo smegenų signalinį kelią, padedantį reguliuoti apetitą.

„Jis keičia polinkį priaugti svorio, nes keičiasi sistema, kuri reguliuoja, kaip jaučiamės alkani ir kiek energijos sudeginame“, – teigia mokslininkė. 

Gauti rezultatai galėtų padėti ateityje kuriant naujus vaistus, skirtus kovai su nutukimu. Tačiau mokslininkai teigia, kad jie atskleidžia, kiek daug sunkiau turi dirbti šį genetinį polinkį turintys žmonės (ir šunų savininkai), kad kompensuotų šio geno poveikį. 

Kita tyrėjų grupės narė Alyce McClellan iš Kembridžo universiteto priduria, kad rezultatai pabrėžia „pagrindinių smegenų kelių svarbą kontroliuojant apetitą ir kūno svorį“. 

Šis atradimas prisideda prie besiformuojančio šių kelių ir biologinių persivalgymo varomųjų jėgų paveikslo. Pastaraisiais metais sparčiai išpopuliarėjo grupė vaistų nuo svorio (tarp jų ir „Ozempic“) kurie yra nukreipti į kai kuriuos iš šių biologinių veiksnių.

Šiuo atveju pavyko identifikuoti kitą kelią [nei tas, į kurį nukreipti šie vaistai], teigia dr. E. Raffan. „Tačiau visa tai susiję su ta pačia svarbia biologijos dalimi, t. y. kad nutukimas nėra susijęs su silpna valia. Tai susiję su tuo, kad kai kurie žmonės yra linkę priaugti svorio, nes turi genetinę riziką, kuri padidina jų reakciją į maistą ir apetitą. Tai pasakytina ir apie šunis, ir apie žmones – jie turi genetinį polinkį persivalgyti, – apibendrina mokslininkė. 

Parengta pagal BBC.