„96 proc. jūrų gyvūnijos ir 70 proc. sausumos stuburinių gyvūnų. 100 000 milijardų tonų anglies dioksido.“ Visuotinis išnykimas pasikartos

Mūsų laikų ekologinė krizė gali sukelti negrįžtamus pokyčius pasaulinėse ekosistemose ir netgi pasiekti masinį išnykimą visoje planetoje. Ir nors tai atrodo dramatiška, toks scenarijus nėra visiškai neįmanomas, nes Žemės istorijoje panašūs įvykiai jau buvo.

Permo ir triaso periodo išnykimas, dar žinomas kaip Didysis išnykimas, buvo didžiausias ir pražūtingiausias įvykis mūsų planetos istorijoje. Prieš 252 mln. metų išnyko 96 proc. jūrų gyvūnijos ir 70 proc. sausumos stuburinių gyvūnų. Šis įvykis buvo sukeltas masinių ugnikalnių išsiveržimų, kurie į atmosferą išleido apie 100 000 milijardų tonų anglies dioksido.

Tai sukėlė grandininę reakciją: stiprus visuotinis atšilimas, vandenynų deguonies trūkumas ir tolesnė destabilizacija planetos anglies ciklo.

Ženevos universiteto daktarės Mauros Brunetti vadovaujama tyrėjų grupė nagrinėjo suakmenėjusias augalų liekanas ir, naudodama sporas, žiedadulkes bei makrofosilijas, atkūrė senąsias ekosistemas.

Tyrimo rezultatai nustebino mokslininkus, nes paaiškėjo, kad pasaulinė temperatūra tuo laikotarpiu pakilo net 10 laipsnių pagal Celsijų.

Norėdami geriau suprasti aplinkos pokyčius permo ir triaso periodo sandūroje, tyrėjai sukūrė senovės Žemės geografijos žemėlapį ir susiejo augalų fosilijas su šešiais pagrindiniais biomais: atogrąžų visžaliais miškais, sezoniniais atogrąžų miškais, vidutinio klimato miškais ir dykumų biomais.

Fosilijų įrašai buvo lyginami su sudėtingais klimato modeliais, kad būtų galima įvertinti vietos klimatą įvairiais laikotarpiais.

Ši analizė parodė, kad augalų biomų pokyčiai, kurie įvyko permo ir triaso periodų sandūroje, rodo staigų perėjimą nuo šalto prie šilto klimato.

Vėlyvasis permas pasižymėjo šaltu klimatu, o ankstyvasis triasasas – chaotiškais klimato svyravimais. Tačiau vėlyvuoju triase – olenkijuje ir anisijuje – temperatūra stabilizavosi ir tapo 10 laipsnių Celsijaus aukštesnė nei anksčiau.

Šie pokyčiai lėmė tropinių dykumų virsmą į vešlius miškus, o vidutinio klimato augmenija pradėjo plisti link ašigalių, išstumdama tundrą.

Manoma, kad šis visuotinis atšilimas buvo viena iš priežasčių, dėl kurių įvyko tolesni masiniai išnykimai.

Tyrimas taip pat atskleidė klimato lūžio taškų sąvoką, pabrėžiančią, kaip mažesni pokyčiai gali sukelti didelius ir negrįžtamus klimato pokyčius.

Brunetti įspėja, kad jei dabartinis anglies dioksido išmetimo lygis ir toliau išliks toks pat, per maždaug 2700 metų, tai gali sukelti klimato kaitos lūžio tašką, pasiekusį panašų lygį, koks buvo permo išnykimo metu.