Lyg kulkosvaidis. Miške pasigirsta neįprastas garsas. Taip daro tik vienas padaras (Video)

Tai – juodoji meleta (Dryocopus martius), didžiausias geninių (Picidae) šeimos paukštis Lietuvoje. Ji keistu kalenimu tikrina situaciją ir ar šalia nėra konkurentų. Dabar šiuo metų laiku miškus dažnai užlieja juodųjų meletų garsai.

Juodoji meleta nuo kitų genių skiriasi dydžiu ir juoda spalva. Tai gana didelė, stambiausia Lietuvoje, ir viena stambiausių pasaulyje gyvenanti geninių šeimos paukščių rūšis, dydžiu maždaug prilygsta pilkąja varnai. Jos ilgis 45-55 cm, skersmuo tarp išskleistų sparnų galų 67-73 cm, svoris 250-370 g.

Patinas juodas, raudonas tik viršugalvis. Nugara metalo blizgesio. Kūno apačia pilkai juoda. Snapas balsvai juosvas. Kojos pilkos. Rainelė šviesiai geltona. Patelės pakaušis raudonas. Jaunikliai panašūs į suaugusius paukščius, tik rusvo atspalvio. Rainelė šviesiai pilka. Jaunikliai išsirita pliki, rausvos odos.

Ankstyvas pavasaris – tai laikas, kai šie nuostabūs paukščiai poruojasi ir žymi savo teritoriją. Ir jie tai daro su garsu, kuris yra labai būdingas ir aidi visame miške.

Juodosos meletos miške neįmanoma negirdėti. Jei stovėsite vietoje ir palauksite, pasisekus pamatysite didelį paukštį, skrendantį nuo medžio prie medžio. Tai juodoji meleta.

Tai gali būti patinas, kuris seka patelę, kad pasirinktų tinkamą veisimosi vietą. Tačiau gali būti, kad du patinai garsiai kovoja dėl teritorijos.

Po kiekvieno tokio kalenimo į medį juodoji meleta klausosi, kokį poveikį padarė jo „daina“. Jos klausa jautri. Jais aptinkamos vabzdžių lervos ir ieškoma, kur susikurti lizdą.