„Tai labai ryški tendencija.“ Neįtikėtina, iš ko paukščiai pradėjo sukti lizdus

Paprastieji laukiai (Fulica atra) savo lizdus prie vandens telkinių kasmet suka iš naujo, naudodami natūralias, biologiškai skaidžias medžiagas – pavyzdžiui, stagarus, nendres ir lapus. Tačiau judriame Amsterdamo centre tokių medžiagų upės pakrantėse trūksta. Vietoje to, laukiai lizdus suka iš plastikinių šiukšlių, pasakoja Leideno (Nyderlandai) biologinės įvairovės centro „Naturalis“ darbuotojas Auke-Florianas Hiemstra. 

„Vis daugiau paukščių visame pasaulyje savo lizdams naudoja dirbtines medžiagas, – sako jis. – Tai labai ryški tendencija. Kai kurie paukščiai į savo lizdus deda tik vieną ar dvi šiukšles, o laukiai [naudoja] šimtus. Dėl to mums juos labai įdomu tyrinėti“. Šie plastikiniai lizdai nesuyra, todėl jie kasmet pernaudojami, sako A-F. Hiemstra. Taip lizdai išsaugo istorinių šiukšlių sluoksnius. 

Po 2021 m. veisimosi sezono tyrėjas ir jo kolegos surinko 15 laukių lizdų visame Amsterdame – ir atskyrė plastikinius komponentus nuo natūralių medžiagų. Tada jie panaudojo šiukšlių informaciją – pavyzdžiui, etiketes „geriausias iki“ ant greitai gendančių maisto produktų – kad nustatytų plastiko datą.

Visuose lizduose buvo plastikinių šiukšlių, tačiau dviejuose buvo itin daug įvairių šių atliekų. Viename iš jų tyrėjų komanda rado plastikinio šokolado batonėlio pakuotę su 1994 m. FIFA pasaulio futbolo čempionato reklama, taip pat maždaug 1996 m. „McDonald's McChicken“ mėsainių dėžutę ir storą sluoksnį veido kaukių, kurios, kaip spėjama, buvo pagamintos per patį COVID-19 pandemijos įkarštį.

Pakartotinai naudojant šiuos daug plastiko turinčius lizdus – o ne kasmet sukant naujus – paukščiai gali sutaupyti laiko ir energijos veisimosi sezono metu, tačiau toks plastikinių medžiagų naudojimas kelia pavojų. Pavyzdžiui, jaunikliai gali lengvai įsipainioti į veido kaukių elastinius dirželius. 

Vis dėlto, A-F. Hiemstra teigia, kad laukių noras sukti lizdus iš plastiko gali padėti paaiškinti jų gebėjimą išgyventi miesto centre. „Jie yra vieni iš nedaugelio paukščių, kurie iš tiesų priėmė plastiką kaip lizdo medžiagą, – sako jis. – Kai kas sako, kad tai labai liūdna, bet aš taip pat manau, kad tai labai kūrybingas reiškinys.“

Dalis tyrimui surinktos lizdų medžiagos bus eksponuojama Hagos (Nyderlandai) muziejuje Museon-Omniversum, kuris yra antropoceno – termino, kuriuo apibūdinamas ilgalaikis žmonijos poveikis gamtos pasauliui – kolekcijos dalis. A-F. Hiemstra savo komandos rezultatus vadina „antropoceno dokumentacija paukščio akimis“.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Ecology“. 

Parengta pagal „New Scientist“.