Sraigės
.


Kylant oro temperatūrai ir šylant žemei, biologas ir „Dezinfos“ kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas ragina Lietuvos sodininkus, daržininkus, sodybų savininkus nedelsti ir ruoštis invazinių šliužų kontrolei. Šie kenkėjai suaktyvėja šiltuoju metų laiku ir gali padaryti didelę žalą augalams. Jie kelia diskomfortą, todėl svarbu jau dabar imtis veiksmingų, jų populiacijos mažinimo priemonių.


Sraigės yra ne tik milžiniškos, bet ir pavojingos. Jos gali nešioti plaučių kirmėlę – parazitą, kuris gali nužudyti.


Gintare išlikusi sraigė, kurios kiautą puošia nepažeisti mažyčiai švelnūs šereliai, padeda biologams geriau suprasti, kodėl vienas gležniausių pasaulio gyvūnų galėjo turėti tokią „šukuoseną“.


Sraigės yra siejamos su lėtumu – panašiai kaip ir vėžliai. Todėl ir mąsto sraigės lėtai. Nepaisant to, jos gali atlikti sudėtingus sprendimus naudodamos vos dvi smegenų ląsteles. Tokią išvadą Sasekso universiteto mokslininkai, kuris buvo paskelbtas moksliniame žurnale „Nature Communications“.


Jeigu kas paklaustų, koks pasaulio gyvūnas yra nuodingiausias, tikriausiai pirmiausiai pagalvotumėte apie gyvates ar vorus. Tačiau klystumėte! Nes nuodingiausias padaras Žemėje – kūginė sraigė!


Jūrinės sraigės (angl. limpet) laikosi prisitvirtinusios prie uolų net ir jas talžant jūros bangoms. Joms išsilaikyti padeda jų išskyros ir raumeningos galūnės. Tačiau dar įspūdingiau yra tai, kaip jos kramto akmenis savo dantimis padengtu liežuviu. Neseniai Jungtinės Karalystės inžinierių atliktas tyrimas parodė, kad jūrinių sraigių dantys yra pati tvirčiausia natūrali medžiaga pasaulyje.


Rykliai nėra tokie pavojingi, kaip kai kurie mano. Žinoma, sutikus jūroje ryklį tikriausiai nieko gero negalėtumėte laukti. Tačiau anot „Discovery Channel“, kartą paragavę žmogaus kraujo, rykliai antram kartui nebesugrįžta.


Sraigė Jeremy pasižymi itin reta mutacija. Kadangi jos kriauklė susukta į kairę, jai itin sudėtinga rasti porą giminei pratęsti.


Dar viena grėsmė mūsų biologinei įvairovei – sparčiai plintantis invazinis šliužas Aplinkos ministerija sulaukia vis daugiau gyventojų pranešimų apie Lietuvoje sparčiai plintančius luzitaninius arionus – labai ėdrius invazinius šliužus. Ne vieną skambinusįjį pribloškė jų gausa. Šie itin vislūs šliužai kenkia žemės ūkiui ir kelia grėsmę vietinių moliuskų įvairovei.


Rodytųs, daugiausiai žmonių gyvybių faunos pasaulyje turėtų pasiglemžti laukiniai plėšrūnai – pvz., liūtai, lokiai, rykliai. Pasirodo, tokie nekalti sutvėrimai kaip gėlavandenės sraigės vidutiniškai nužudomų žmonių skaičiumi lenkia visus laukinius Žemės plėšrūnus kartu sudėjus.


Bioliuminescencija – tai šviesa, kurią spinduliuoja gyvūnas, jo organizme vykstant tam tikroms cheminėms reakcijoms. Tai yra atskiras chemiliuminescencijos atvejis, o pastarasis reiškia cheminės reakcijos metu sukeltą medžiagų švytėjimą.


Kas geriau – pliurze virtęs kelias ar kelias, „grįstas“ sraigių kiaukutais? Apie tokią pigią kelių taisymo žaliavą gyventojai turi įvairių nuomonių.


Majamis (Florida, JAV) kovoja su viena destruktyviausių invazinių moliuskų rūšių – afrikietiškomis sraigėmis, pranešė „The Huffington post“.


Mokslininkai nustatė, kad sraigės gali likti gyvos po to, kai patenka į paukščių skrandį. Taip „sekasi“ Japonijos baltaakėms mažosioms sraigėms, kurios gyvena Hahajima saloje, praneša BBC.


Geležimi kaustyta moliusko kriauklė galbūt įkvėps mokslininkus sukurti naujos kartos šarvus kariams.