Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Dideli vandens vabzdžiai, dar vadinami skorpionblakėmis, nuo seno žinomi kaip pakankamai agresyvūs padarai, mintantys smulkiais stuburiniais gyvūnais, pavyzdžiui, nedidelėmis žuvimis ar jų mailiumi bei buožgalviais. Tačiau padaryta jau ne viena nuotrauka, kurioje matyti, kaip vabzdys sudoroja žymiai didesnius gyvūnus. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Skorpionblakė priklauso blakių būriui ir tik dėl didelio panašumo į tikruosius skorpionus, vadinama tokiu jungtiniu vardu. Mokslininkų pastebėta agresyvioji skropionblakė priklauso Belostomatidae šeimai, o jos „tikrasis“ mokslinis pavadinimas - Kirkaldyia deyrolli. Kas gi mokslininkus nustebino? Paprastai didžioji dalis vabzdžių dažnai tampa roplių aukomis, tačiau toks nusistovėjęs tarprūšinis santykis visiškai netinka šiai skorpinblakei Kirkaldyia deyrolli – ji pati sugeba užpulti vėžlius ir gyvates. Netikėtą situaciją užfiksavo tyrėjas Shin-ya's Ohba, naktį rinkdamas pavyzdžius centrinėje Japonijoje. Žurnale „Entomological Science“ („Entomologijos mokslas“) jis rašo stebėjęs vabzdį Kirkaldyia deyrolli, ėdantį vėžlį vandens pilnoje duobėje netoli ryžių lauko, praneša BBC. Šie vabzdžiai dėl savo plėšrumo puolant žuvytes ar jų mailius jau nuo seno vadinami „didžiaisiais žuvų žudikais“, o dėl potraukio dirbtinei šviesai naktį praminti ir „elektros šviesos vabzdžiais“. Yra žinoma atvejų, kai didžiuliai vandens vabzdžiai apkandžiojo plaukikų kojų pirštus, tačiau apie sumedžiotus roplius informacijos dar nėra daug. Sh. Ohba stebėjo, kaip, naudodamasis priekinėmis kojomis, vabzdys laikė vėžlį ir maitinosi. Šie vabzdžiai atakuoja tik judančias aukas, todėl greičiausiai pati beveik šešių centimetrų ilgio skorpionblakė susigavo vėžliuką ir jį įveikė. Anksčiau Sh. Ohba yra nufotografavęs šiuos vabzdžius, ėdančius gyvates. „Įprasta manyti, kad Belostomatidae šeimos vabzdžiai gyvena, maitindamiesi žuvimis, jų mailiumi, mažomis varlėmis ar buožgalviais. Nors vėžlių ir gyvačių ėdimas yra retas, šie įrodymai stebina gamtininkus, atskleisdami [vabzdžių] rajumą“, – sakė Sh. Ohba. Jis mano, kad jo surinkti duomenys kelia klausimų dėl paplitusios nuomonės apie plėšrūno ir aukos vaidmenis gėlo vandens sistemose. Kirkaldyia deyrolli yra vietinis vabalas Japonijoje, tačiau dėl rimto jų skaičiaus sumažėjimo per paskutinius keturis dešimtmečius, tapo saugomas. Belostomatidae šeimos vabzdžių, kurių didžiausi gali užaugti iki 15 centimetrų, randama nesrauniose upėse ir kituose gėlo vandens telkiniuose Šiaurės ir Pietų Amerikose, Rytų Azijoje. Tai naktiniai vabalai, kurie migruoja pasikliaudami mėnulio šviesa. Įkąsdami jie suleidžia nuodų, kurie padeda įveikti auką. Tiesa, Lietuvoje gyvena gimininga pilkoji skorpionblakė (Nepa cinerea), kuri taip pat medžioja buožgalvius ir žuvų mailių. |