„Sparčiai visoje Europoje. 58 proc.“ Kas vyksta su vilkais

Prieš kelis šimtmečius žmonės demonizavo pilkuosius vilkus, todėl ši rūšis buvo beveik išnykusi. Tačiau šiandien mokslininkai pastebi, kad vilkų populiacija neįtikėtinai atsigauna didžiojoje Europos dalyje.

Naujausi duomenys rodo, jog 2022 m. vilkų skaičius Europoje siekė apie 21 500 – tai 58 proc. daugiau nei prieš dešimtmetį, kai jų buvo tik 12 000.

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad vilkų sugrįžimas vyksta sparčiai visoje Europoje.

Šį pokytį mokslininkai vertina kaip reikšmingą gamtosaugos sėkmę, ypač atsižvelgiant į tai, kad vilkų gyvenamos teritorijos yra stipriai veikiamos žmogaus veiklos – nuo žemės ūkio iki urbanizacijos.

Eurazijos vilkas – vienas didžiausių ir plačiausiai paplitusių pilkųjų vilkų porūšių, užimantis dideles teritorijas Europoje ir Azijoje.

Nors jie turi daug bendrų fizinių ir elgsenos bruožų su Šiaurės Amerikos vilkais, Eurazijos vilkai yra laikomi gudresniais ir atsargesniais.

Istoriškai ši rūšis buvo plačiai paplitusi visoje Europoje, tačiau ilgus amžius vilkai buvo intensyviai medžiojami siekiant apsaugoti naminius gyvulius. Dėl to jų populiacija drastiškai sumažėjo, o kai kuriose vietovėse visiškai išnyko. Nepaisant to, kai kuriose Europos dalyse vilkai išliko, tačiau XX a. jų išlikimo perspektyvos atrodė labai miglotos.

Situacija pradėjo keistis prieš kelis dešimtmečius – mokslininkai ėmėsi priemonių atkurti Eurazijos vilkų populiacijas, o kartu su tuo keitėsi ir visuomenės požiūris.

Europiečiai vis dažniau pripažįsta vilkų svarbą ekosistemai ir palaiko jų apsaugos iniciatyvas.

Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu laukiniai vilkai gyvena visose žemyninės Europos šalyse, išskyrus Monaką, San Mariną ir Vatikaną.

Stebėjimai rodo, kad tokiose šalyse kaip Austrija, Belgija, Danija, Vengrija, Liuksemburgas, Norvegija ir Nyderlandai vilkų populiacija nesiekia 100 individų, o Bulgarijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir Rumunijoje jų skaičius viršija 1000 ir toliau auga.

Vis dėlto mokslininkai pastebi, kad vilkų populiacijos atsigavimas nėra tolygus. 19 Europos šalių vilkų skaičius padidėjo, tačiau Estijoje, Latvijoje ir Serbijoje jis svyruoja, o Bosnijoje ir Hercegovinoje, Juodkalnijoje bei Šiaurės Makedonijoje – mažėja.

Kosove vilkų populiacijos būklė kol kas nėra aiški.

Nepaisant šio sėkmingo sugrįžimo, mokslininkai pripažįsta, kad vilkų populiacijos augimas turi savo kainą – šie plėšrūnai kasmet sumedžioja apie 56 000 naminių gyvulių, keldami iššūkių ūkininkams.