Tai bus prabangos prekė. Lemtinga prognozė... bulvei

Dėl klimato kaitos pigiausia ir dažniausiai valgoma daržovė – bulvė – Lietuvoje gali tapti prabangos preke. Mokslininkai prognozuoja, kad netrukus jas auginti bus daug sunkiau.

Lietuvių virtuvė be bulvių? Tai įmanoma

Bulvės, daugelio lietuviškų patiekalų pagrindas, ateityje gali tapti retenybe ant mūsų stalų. Mokslininkai prognozuoja, kad po 30 metų bulvė Lietuvoje taps prabangos preke. Jau dabar pastebime bulvių auginimo nuosmukį, nes daugelis ūkininkų negali laistyti savo laukų.

Vis dažniau pasitaikančios ekstremalios oro sąlygos, tokios kaip sausros ar gausūs krituliai, turi įtakos derliaus kokybei ir kiekiui.

Čia gali padėti agroekologija – tarpdisciplininis požiūris į žemės ūkį, jungiantis ekologiją, socialinius mokslus ir ekonomiką. Jis grindžiamas ekologiniais principais, biologine įvairove, gamtos ciklais ir vietinių išteklių valdymu, o ne intensyviu cheminių medžiagų naudojimu ir monokultūra.

Tai, be kita ko, apima:

• biologinės įvairovės didinimas – naudojant sėjomainą, tarpinius pasėlius, agromiškininkystę (medžių ir pasėlių derinimą),
• maistinių medžiagų perdirbimas, pvz., komposto, natūralių trąšų, dengiamųjų augalų naudojimas,
• sumažintas cheminių medžiagų naudojimas – apriboti pesticidų, herbicidų ir dirbtinių trąšų naudojimą,
• dirvožemio ir vandens apsauga – erozijos mažinimas, vandens sulaikymo gerinimas, konservavimo technikų naudojimas.

100 kg per metus. Kodėl verta valgyti bulves?

Lietuvoje bulvių vartojimas pastaraisiais dešimtmečiais sistemingai mažėjo. Šeštajame ir šeštajame dešimtmečiuose jos buvo pagrindinė daugumos lietuvių mitybos sudedamoji dalis, o vidutinis suvartojimas buvo apie 130 kg vienam žmogui per metus. 2018/2019 metų sezoną bulvių suvartojimas sumažėjo iki 92 kg vienam gyventojui. Šiuo metu skaičiuojama, kad vidutinis lietuvis per metus suvalgo apie 100 kg bulvių.

Bulvių populiarumą lemia universalus jų naudojimas virtuvėje ir maistinių medžiagų gausa. Jos yra sudėtingų angliavandenių, suteikiančių energijos, šaltinis, taip pat baltymų, skaidulų, vitaminų (pvz., vitamino C ir B grupės vitaminų) ir mineralų, įskaitant kalį, magnį ir geležį.

Dėl mažo kaloringumo (apie 70 kcal/100 g) jos gali būti sveikos mitybos dalis, jei jos yra tinkamai paruoštos, pavyzdžiui, virtos ar keptos be riebalų. Be to, bulvės turi aukštą sotumo indeksą, kuris padeda kontroliuoti apetitą ir išlaikyti sveiką kūno svorį.