„Didesni ir labiau išsikišę. Tai viena pagrindinių Homo sapiens savybių“

Ilgą laiką mokslininkams nepavyko tiksliai išsiaiškinti, kodėl šis skirtumas toks ryškus, rašo LiveScience.

Tačiau naujausi tyrimai atskleidė: žmonių veidas auga lėčiau ir sustoja formuotis dar paauglystėje. Priešingai, neandertaliečių veidai augdavo ilgiau – net ir suaugus.

„Šios dvi žmonių rūšys turėjo skirtingus veido kaulų augimo kelius“, – teigia mokslininkė Alexandra Šuch iš Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto Vokietijoje.

Mokslininkų komanda išanalizavo net 174 kaukoles, priklausančias Homo sapiens, neandertaliečiams bei šimpanzėms.

Lygindami skirtingo amžiaus kaukoles, jie galėjo atsekti, kaip vystėsi veido kaulai skirtinguose gyvenimo etapuose.

Analizėje naudoti du metodai: pirma, buvo sukurtos tikslios 3D modelių versijos, kuriose pažymėta per 200 taškų viršutinėje žandikaulio dalyje.

Tai leido matyti augimo raštus. Vėliau sekė mikroskopinė analizė, kurios metu buvo ieškoma kaulų formavimosi ir jų nykimo (rezorbcijos) ženklų – tai procesas, mažinantis žandikaulio kaulo masę ir tūrį.

„Pastebėjome, kad neandertaliečiams kaulai formavosi itin aktyviai nuo pat gimimo. Todėl jų veidai tapdavo didesni ir labiau išsikišę. O štai pas šiuolaikinius žmones vyrauja kaulų rezorbcija, todėl veidas ne tik lėčiau auga, bet ir išlieka mažesnis“, – sako tyrimo autoriai.

Taigi, tiek neandertaliečiai, tiek šimpanzės turėjo gerokai didesnius ir sparčiau augančius veidus.

Mūsų veidai – mažesni nuo pradžių, o jų augimas sustoja daug anksčiau nei protėvių.

„Ankstyvas augimo stabdymas – tai viena pagrindinių Homo sapiens savybių. Tai unikali evoliucinė kryptis, kurios nepastebime kitose rūšyse“, – teigia mokslininkai.

Kodėl neandertaliečių veidai tokie dideli? Yra keletas hipotezių: prisitaikymas prie šalčio, didesnis energijos poreikis, kietesnio maisto kramtymas ir netgi dantų naudojimas kaip įrankių.

O mūsų mažesni veidai, priešingai, gali būti susiję su geresniu maistu ir smegenų dydžio augimu.