„60 proc. Modelius metam į šiukšlių dėžę.“ Mįslė, mokslininkus varanti iš proto

Nors klimato modeliai prognozavo, kad klimatui šylant temperatūra kils, Pietų vandenyno vandenys aplink Antarktidą stebėtinai atvėso. Stanfordo universiteto mokslininkai nusprendė ištirti šią paslaptį ir jų naujausi atradimai atskleidė šį reiškinį.

Per pastaruosius tris dešimtmečius Pietų vandenyne stebimos stebinančios paviršiaus temperatūros tendencijos, kurių klimato modeliai neįvertino. Nauji tyrimai rodo, kad nepakankamai įvertintas Antarktidos kritulių ir gėlo vandens iš ledyno tirpsmo poveikis gali paaiškinti iki 60 proc. skirtumą tarp modeliuotų ir stebimų duomenų.

Pietų vandenynas pastaraisiais dešimtmečiais parodė vėsimo tendenciją, o tai prieštarauja visuotiniam atšilimui. Nurodoma, kad gėlo vandens pritekėjimas gali būti vienas iš veiksnių, turinčių įtakos šiam reiškiniui, ribojant paviršinių vandenų keitimąsi šiltesniais giluminiais vandenimis.

Tyrimas atskleidžia, kad dėl padidėjusio kritulių kiekio ir tirpstančio Antarktidos ledo į vandenyną patenka daugiau šviežio, o kartais ir labai šalto vandens. Šis lengvesnis už druską vanduo „nenuskęsta“ į gilesnius sluoksnius, o išlieka paviršiuje, sukurdamas savotišką izoliacinę dangą. Šis reiškinys neleidžia šiltam vandeniui kilti aukštyn, o tai lemia žemesnę vandens paviršiaus temperatūrą.

Earle Wilson, tyrimo bendraautorius, pabrėžia, kad ankstesniuose klimato modeliuose nebuvo visiškai atsižvelgta į lietaus ir tirpstančio ledo gėlo vandens poveikį. Dėl to prognozės nesutapo su stebėjimais. Mokslininkai išsiaiškino, kad trūkstami gėlo vandens duomenys gali paaiškinti net 60 proc. skirtumą tarp numatomos ir faktinės temperatūros Pietų vandenyne.

Zachary Kaufman, pagrindinis šio tyrimo autorius, pažymi, kad buvo diskutuojama apie tirpsmo vandens reikšmę istoriniame kontekste. Tyrimas buvo paskelbtas žinomame žurnale „Geophysical Research Letters“, kuris labai padėjo suprasti klimato kaitos poveikį vandenynų ekosistemoms.