Sibire sovietai iškirto miškus. Dabar ten atsirado „vartai į pragarą“ (Video)

Klimato kaita ir visuotinis atšilimas pasireiškia įvairiais būdais. Dažniausiai ištisus metus pastebime aukštesnę temperatūrą ir mažesnę sniego dangą žiemą. Tačiau visuotinis atšilimas netgi gali pakeisti mus supantį kraštovaizdį. Nerimą keliantį pavyzdį galima pamatyti netoli nedidelio Sibiro Batagajaus miestelio Jakutijoje, rašo amerikiečių biologas Scottas Traversas iš Rutgerso universiteto „Forbes“.

Tai, ką vietiniai gyventojai ir žurnalistai garsiai praminė „vartais į pragarą“, mokslininkai vadina santūriau – Batagajaus termokarstine dauba arba tiesiog Batagajaus krateriu. Žvelgiant iš aukštai, objektas neatrodo toks baisus – tai gana didelė, daugiau nei kilometro ilgio ir iki 100 metrų gylio dauba. Tačiau nuo įprastos daubos Batagajaus krateris skiriasi savo kilme. Ją suformavo ne laikinos lietaus ar tirpsmo vandens srovės, o kažkas kita.

Kaip rašo Traversas, 1960 metais, valdant sovietams, šioje vietovėje buvo iškirsti miškai. Jie tarnavo kaip tam tikra šiluminė izoliacija po jais esančiam storam amžinojo įšalo sluoksniui. Be medžių  ir nukritusių lapų pavėsio plona dirva ėmė sugerti daugiau saulės šilumos, kuri iš karto ėmė veikti apačioje esantį seną ledą. Ledas pradėjo lėtai tirpti. Viršutinis dirvožemio sluoksnis sunyko, nes po juo esantis ledas išnyko. Ir taip maža bedugnė pamažu plėtėsi, naikindama kraštovaizdį grandinine reakcija, kuri pati save stiprina.

1980 metais krateris jau tapo pakankamai didelis, kad patrauktų dėmesį. Šiandien jis toliau plečiasi,  pamažu prarydamas aplinkines kalvas. Blogiausia, kad nebėra jokių galimybių šį procesą sustabdyti.

Ir nors Batagajaus krateris tapo vertingos mokslinės informacijos apie praeitį šaltiniu (pavyzdžiui, krateryje buvo rastas amžinajame įšale gerai išsilaikęs mamuto jauniklio kūnas), jis kelia potencialią grėsmę ne tik vietiniam kraštovaizdžiui. Amžiname įšale glūdi senovinės virusų ir bakterijų atmainos. 2016 m. įvyko precedentas, dėl atitirpusios šiaurinio elnio skerdenos Rusijos Jamalo regione kilo juodligės protrūkis, dėl kurio susirgo dešimtys žmonių, vienas vaikas mirė.

Be mikrobų sukeltų problemų, Batagajaus kraterio išsiplėtimas šiek tiek prisideda prie jį sukėlusio visuotinio atšilimo spartinimo. Amžinajame įšale yra tūkstančiai tonų anglies ir metano. Jų išsiskyrimas į atmosferą stipriai prisidės prie šiltnamio efekto didinimo.

Kuo daugiau amžinojo įšalo ištirps, tuo daugiau šių dujų pateks į atmosferą. O kuo daugiau atmosferoje bus anglies ir metano, tuo karštesnis oras bus Žemėje ir tuo greičiau tirps amžinasis įšalas. Tai užburtas ratas, kuriame procesas spartėja kiekviename žingsnyje.

„Su kiekvienu tirpstančiu sluoksniu Batagajaus krateris atskleidžia seniai prarastų pasaulių reliktus,kartu išlaisvindamas jėgas, galinčias pakeisti mūsų pasaulį. Šioje klimato ir laiko išraižytoje žaizdoje kalba Žemė. Kyla klausimas, ar mes pasirengę klausytis“, – rašo Traversas.