Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Anksčiau manyta, kad šunys komandas supranta tik per tam tikrus šeimininkų intonavimo ypatumus – tačiau naujame tyrime nustatyta, kad jie gali „suprasti“ pokalbius net tuomet, kai šie nėra tiesiogiai adresuoti šuniui, rašo „Newsweek“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Kalbėdami su šunimis šeimininkai dažnai naudoja specialų kalbėjimo tipą DDS (angl. dog-directed speech). Šis kalbėjimo tipas pasižymi linksmu balsu, panašiu į tą, kuris naudojamas kalbinant kūdikius. Jis sukuriamas paaukštinant balsą ir padidinant intonavimą, o tai patraukia šuns dėmesį. Šunys yra labiau linkę efektyviai vykdyti komandas, kai kas nors naudoja DDS. Tačiau gyvūnų ekspertai iš Linkolno ir Sasekso universitetų Anglijoje bei Jeano Monnet universiteto Prancūzijoje norėjo patikrinti, ar šunys gali suprasti ir atpažinti prasmingą turinį – pavyzdžiui, savo vardą – užmaskuotą tarp nereikšmingų sakinių ir pasakytą neišsiskiriančiu tonu. Tyrėjų grupė iš anksto įrašė šunų šeimininkus, sakančius tam tikrą sakinį. Šie įrašai šunims buvo paleisti uždarame kambaryje, šeimininkams stovint nugara į juos. Tyrėjai matavo šunų žvilgsnių į šeimininkus, išgirdus pažįstamą frazę, dažnumą ir trukmę. Balandžio 12 d. žurnale „Animal Cognition“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad šunys dažniau reaguodavo į reikšmingas frazes, kai jos buvo sakomos su DDS intonacija – tačiau ir neutralioje intonacijoje jie vis tiek galėjo aptikti savo vardus. Tyrėjai pažymėjo, kad šunų gebėjimui atpažinti kalbą taip pat galėjo padėti šeimininkų įraše daromos pauzės. Jie nustatė, kad šuns smegenys gali suprasti kalbą be perdėtų signalų, tonų ir judesių – anksčiau buvo manoma, kad tai būdinga tik žmonėms. „Nustatėme, kad šunys gali atpažinti savo vardą, net kai jis pateikiamas monotoniškai ir paslėptas nereikšmingų pašnekesių sraute – o tai yra būtina sąlyga kalbai suvokti ir rodo, kaip gerai jie moka mūsų klausytis“, – teigė Linkolno universiteto podoktorantūros mokslinė bendradarbė dr. Holly Root-Gutteridge. Pasak komandos, šie rezultatai gali būti naudingi tarnybinų šunų dresavimui. „Tai, kad pagrindinę žodinę informaciją gali suvokti rūšis, kuri nekalba, rodo, kad žmonių kalba veikia kitų žinduolių suvokimo gebėjimus arba kad šunys dėl prijaukinimo turi ypatingą klausą žmonių kalbai“, – teigia projekto vadovas, Sasekso universiteto vizituojantis profesorius Davidas Reby. Tolesnius tyrimus būtų galima atlikti su kitais gyvūnais – pavyzdžiui, prijaukintais vilkais, mažais šuniukais, katėmis ir arkliais – siekiant išsiaiškinti, ar kitos prijaukintos gyvūnų rūšys, nuolat girdinčios žmogaus kalbą, reaguoja taip pat, rašo „Newsweek“. |