Neįtikėtina! Teigia sukūrę dirbtinį intelektą, kuris padės susikalbėti su delfinais (Video)

„Tikslas būtų vieną dieną kalbėti delfinų kalba, – sako dr. Denise Herzing. Jos mokslinių tyrimų organizacija „The Wild Dolphin Project“ (WDP) tyrinėja tik tam tikrą laisvai gyvenančių Atlanto didžiakakčių prodelfinų būrį, kuris gyvena prie Bahamų salų krantų. Ji jau 40 metų renka ir tvarko delfinų skleidžiamus garsus ir bendradarbiauja su daktaru Thadu Starneriu – „Google DeepMind“ mokslininku. 

Suvieniję savo jėgas, jie moko dirbtinio intelekto modelį naudotis didžiule delfinų garsų biblioteka. Pastarasis taip pat gali būti išplėstas, kad apimtų daugiau duomenų, ir tiksliau atvaizduotų, ką tie garsai gali reikšti. „[…] delfinų garsų pateikimas tokiam dirbtinio intelekto modeliui, kaip „DolpinGemma“, leis mums tikrai gerai pažvelgti, ar yra modelių subtilybių, kurių žmonės negali išskirti“, – sako dr. D. Herzing. 

Delfinai paprastai bendrauja tarpusavyje naudodami įvairius švilpesius (kai kurie iš jų yra vardai), echolokacijos spragsėjimus, padedančius medžioti, ir impulsinius garsus. Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio tyrėjai šiuos garsus įrašinėjo naudodami hidrofonus (povandeninius mikrofonus), analizavo juos ieškodami panašių modelių, naudodami spektrogramas (vizualų garso atvaizdavimą, rodantį, kaip kinta signalo dažnis laikui bėgant), o tada eksperimentavo su delfinais, atkurdami šiuos garsus ir stebėdami jų elgesį. Tai – daug rankinio darbo, vardan to, kad būtų sukurtas delfinų garsų katalogas.

Komandos LLM, sukurtas remiantis pagrindine technologija, kuri naudojama „Google Gemini“ modeliuose ir populiariuose pokalbių robotuose, naudoja sudėtingą garso technologiją, kad delfinų garsus atvaizduotų kaip žetonus. Ji yra intensyviai apmokyta iš WDP laukinių Atlanto didžiakakčių prodelfinų delfinų akustinės duomenų bazės ir apdoroja jų skleidžiamų garsų sekas, kad identifikuotų modelius ir struktūrą.

„Google“ pažymi, kad ji praktiškai gali nuspėti tikėtinus sekančius garsus, panašiai kaip gaunate pasiūlymus, kai ieškote ko nors internete arba rašote el. laišką ir jums reikia padėti užbaigti sakinį.

Slaptos kalbos kūrimas 

O jei norėtume neapsiriboti vien tik stebėjimu, kaip delfinai kalbasi tarpusavyje, bet ir pasižiūrėti, ar galėtume su jais bendrauti bendra kalba? Būtent tai WDP, padedama Th. Starnerio, lygiagrečiai tyrinėjo pastaruosius kelerius metus. Beje, jis yra ne tik dirbtinio intelekto specialistas, bet ir vienas iš novatoriškų dėvimųjų akinių „Google Glass“ pradininkų. 

Ankstesnės primityvios bendravimo su šiais gyvūnais sistemos buvo susijusios su didele delfino nosies dydžio klaviatūra, pritvirtinta prie laivo šono, sukurta dar praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. Buvo sumanyta, kad tyrėjai bendraus su delfinais perduodami jiems patrauklius žaislus ir švilpaudami dirbtiniais delfinų švilpesiais, susietais su specialiu simboliu pažymėtu klavišu. Tyrėjai įsivaizdavo, kad delfinai gali rodyti į tuos klavišus ir prašyti žaislų. Štai kaip tai atrodė (iš dr. D Herzing „TED“ paskaitos): 

Kadangi ši klaviatūra nebuvo tokia interaktyvi, kaip tikėjosi tyrėjai, jie perėjo prie povandeninės klaviatūros, su kuria galima plaukioti. Ir nors tai nepadėjo užmegzti tikro pokalbio, tačiau parodė, kad delfinai buvo pakankamai dėmesingi ir susikaupę, kad galėtų įsitraukti į mokymąsi susikalbėti. Taigi, 2010 m. WDP pradėjo bendradarbiauti su Džordžijos technologijos institutu (JAV), kuriame Th. Starneris yra profesorius – kad sukurtų naują dvipusio bendravimo technologiją.

Kartu su D. Herzing Th. Starneris sukūrė CHAT (angl. Cetacean Hearing and Telemetry) prietaisus, leidžiančius palaikyti abipusį ryšį su delfinais. Šiuose dideliuose nešiojamuose prietaisuose, sukurtuose povandeninio kompiuterio pagrindu, buvo įrengti hidrofonai delfinų vokalizacijai aptikti ir įrašyti, garsiakalbiai dirbtiniams švilpesiams vandenyje atkurti ir specializuota sąsaja, kuria narai galėjo naudotis po vandeniu.

Sistema veikė identifikuodama konkrečius delfinų švilpesius ir susiedama juos su objektais ar sąvokomis. Naudodami sąsają tyrėjai taip pat galėjo paleisti dirbtinius švilpesius, iš esmės „kalbėdami“ su delfinais garsais, kuriuos jie galėjo išmokti susieti su konkrečiais objektais. Nuo tų pirmųjų dienų komanda atnaujino techninę įrangą ir įdiegė dirbtinį intelektą. Savo dėvimuose įrenginiuose naudodami „Google Pixel“ telefonus, tyrėjai galėjo atlikti panašius veiksmus kaip ir su ankstesne CHAT sistema: 

• Pademonstruoti delfinams kokį nors veiksmą, pavyzdžiui, paduoti žaislą, ir per povandeninį garsiakalbį paleisti garsą, kad šis veiksmas būtų susietas su šiuo veiksmu. 
• Naudojantis dėvima įranga identifikuoti imituojamą garsą, kurį skleidė tai stebėję delfinai.
• Informuoti tyrėją (per kaulais garsą perduodančias ausines, veikiančias po vandeniu), kurio daikto delfinas „paprašė“.
• Sudaryti sąlygas tyrėjui greitai reaguoti pasiūlant susijusį žaislą, taip sustiprinant ryšį.

Ši sistema, kurios pagrindą sudaro nuspėti gebantis dirbtinio intelekto modelis, sukurta taip, kad padėtų tyrėjams greičiau ir natūraliau reaguoti į delfinus. Naudojant išmaniuosius telefonus, CHAT dabar naudoja daug mažiau energijos, ją galima lengviau prižiūrėti ir sistema yra mažesnė nei ankstesnė versija.

Dr. D. Herzing organizacija šį sezoną įsidiegs „DolphinGemma“ – ir šis naujas modelis turėtų paspartinti komandos pastangas tirti bei dokumentuoti Atlanto didžiakakčių prodelfinų elgseną. „Google“ teigia, kad maždaug metų viduryje „DolphinGemma“ taps atviru modeliu, t. y. juo galės plačiau naudotis kitų pasaulio šalių tyrėjai. Bendrovė teigia, kad, šiek tiek pakoregavus, modelį turėtų būti galima pritaikyti ir kitoms delfinų rūšims – pavyzdžiui, afalinoms ar ilgasnukiams prodelfinams.

„Jei delfinai turi kalbą, jie tikriausiai turi ir kultūrą, – pažymi Th. Starneris. – Juk norėtume suprasti, kokius prioritetus jie turi, apie ką jie kalba?“ 

Tai galėtų mums suteikti visiškai naują požiūrį į tai, kaip protingos gyvūnų karalystės rūšys bendrauja ir kaip veikia jų bendruomenės, rašo „New Atlas“.