Šių gyvūnų elgesys buvo gerokai labiau išvystytas, nei manyta anksčiau. „Turėjo socialinį ryšį“

Ilgus metus manyta, kad senoviniai raganosiai buvo pavieniai klajokliai, bet naujausi radiniai Nebraskoje šį įsitikinimą visiškai pakeitė.

Mokslininkai, tyrę Ashfall Fossil Beds rezervate rastas puikiai išsilaikiusias raganosių fosilijas, atrado įrodymų, kad šie gyvūnai formavo stambias, sėsliai gyvenusias bendruomenes, lyg šiuolaikiniai drambliai ar begemotai.

Šios rūšies, vadinamos Teleoceras major, individai nebuvo atsitiktinai susirinkę į vieną vietą. Remiantis dantų izotopine analize, kurią atliko tyrimo vadovas Clark Ward, jie gyveno toje teritorijoje ilgesnį laiką, susibūrę aplink vandens telkinius.

Tyrime buvo naudojami stroncio, deguonies ir anglies izotopai – jų proporcijos rodo, ar gyvūnas migravo, ar gyveno vietoje.

Mirtis šiems gyvūnams atėjo ne staiga, o pamažu, išsiveržus supervulkanui Jeloustoune.

Pelenai padengė regioną, sukeldami lėtą dusimą, bado protrūkius ir aplinkos kolapsą, kuris per kelias savaites sunaikino visą gyvūnų bendruomenę.

Paradoksalu, bet ši katastrofa leido išlikti nepaprastai gerai išsaugotoms fosilijoms, kurios dabar atskleidžia iki šiol nežinomus socialinius modelius.

Raganosiai greičiausiai jungėsi į grupes siekdami apsaugos nuo plėšrūnų, pvz., Borophagus hilli – priešistorinių šunų, kurių kaulai taip pat rasti toje vietoje.

Mokslininkų išvados leidžia manyti, kad šių gyvūnų elgesys buvo gerokai labiau išvystytas, nei manyta anksčiau.

Jie gyveno bendruomenėse, kurias jungė bendri interesai – saugumas, išlikimas ir socialiniai ryšiai.

Visa tai leidžia pažvelgti į evoliucinę socialinių struktūrų kilmę, rodo, kad bendruomeninis gyvenimas nėra tik šiuolaikinių žinduolių bruožas – jis formavosi milijonus metų atgal.