„Išgyventi čia taps neįmanoma.“ Šios pasaulio dalys artėja prie katastrofos

Nerimą keliančios naujienos iš Londono Karališkojo koledžo mokslininkų rodo, kad tolesnis klimato atšilimas gali turėti katastrofiškų pasekmių milijonams žmonių visame pasaulyje. Žurnale „Nature Reviews Earth and Environment“ (NREE) publikuotas tyrimas atskleidžia, jog vidutinei pasaulio temperatūrai pakilus vos 2 °C, lyginant su ikiindustriniu laikotarpiu, didelės teritorijos taps negyvenamos dėl nepakeliamo karščio.

Šiuo metu pasaulio temperatūra jau yra pakilusi apie 1,5 °C. Net jei pavyktų apriboti atšilimą iki Paryžiaus susitarime numatytų 2 °C, net trečdalis Žemės sausumos gali tapti pernelyg karšta normaliam gyvenimui. Ypač pažeidžiami bus vyresni nei 60 metų žmonės: jiems pavojingų teritorijų plotas gali išaugti nuo 21 proc. iki net 35 proc. viso sausumos ploto.

Pesimistinis scenarijus prognozuoja dar niūresnę ateitį. Temperatūrai pakilus 4 °C, apie 40 proc. sausumos atsidurtų vadinamojoje nekompensuojamo karščio zonoje. Tai reiškia, kad tokiomis sąlygomis žmogaus kūnas nebegalės efektyviai atvėsti net būdamas pavėsyje ar esant vėjui. Ilgalaikis buvimas lauke be kondicionuojamos aplinkos gali greitai sukelti perkaitimą ir šilumos smūgį, kuris gali būti net mirtinas.

Didžiausias pavojus gresia regionams, kuriuose ekstremalus karštis jau dabar yra rimta problema. Tarp tokių teritorijų minimi Persijos įlanka ir Arabijos pusiasalis, Indo-Gangos lyguma, pietinės Jungtinių Amerikos Valstijų valstijos ir Meksika. Šiose vietovėse jau fiksuojama temperatūra, kuri viršija fiziologines žmogaus galimybes net jauniems ir sveikiems asmenims. Jei klimato atšilimas tęsis, karštis taps mirtinai pavojingas net ir palankiomis sąlygomis – būnant pavėsyje, esant geram vėdinimui ir turint galimybę gauti vandens.

Mokslininkai vieningai pabrėžia, kad pačių blogiausių padarinių galima išvengti tik imantis neatidėliotinų veiksmų. Būtina skubiai mažinti anglies dioksido išmetimą, pereiti prie švarios, atsinaujinančios energijos šaltinių ir aktyviai saugoti natūralias ekosistemas, kurios geba absorbuoti anglies dioksidą. Be to, ne mažiau svarbu ruoštis neišvengiamiems klimato pokyčiams kuriant infrastruktūrą, kuri padėtų apsaugoti žmones nuo pavojingo perkaitimo.