Viesulų sezonas Lietuvoje dar nesibaigė

LHMT ketvirtadienį įvardijo, jog Kėdainių, Radviliškio bei Šiaulių rajonų apylinkėse siautėjęs viesulas priskirtinas F2 klasei. Jai priklausė ir stipriausias kada nors Lietuvoje užregistruotas viesulas, siautęs Širvintose 1981 metais gegužės 29 dieną – tuomet žuvo vienas žmogus ir padaryti didžiuliai nuostoliai. „Viesulų būna stipresnių, būna silpnesnių. Šis buvo prie stipresnių, kai ir stogai nukenčia, ir sunki technika apverčiama, priminė viesulą Širvintose, bet jis nukeliavo į Latviją ir daugiau siautėjo ten“, – ketvirtadienį kalbėjo A. Galvonaitė.

Tokie viesulai, kurie padaro žalos, rimtesnių nuostolių, anot A. Galvonaitės, kartojasi kas dvejus trejus metus. Iš viso nuo 1951 metų Lietuvoje užfiksuoti jau 29 viesulai, padarę didesnę ar mažesnę žalą.

„Būna metų, kai būna tik koks vienas, bet šie metai – nieko nepaprasta. Kai kurie viesulai lieka nepastebėti, kai praūžia kur nors miške, pajūryje ar kita negyvenama teritorija, kurioje tuo metu nebuvo gyventojų, turistų“, – aiškino A. Galvonaitė.

Anot jos, šiemet viesulų sezonas Lietuvoje dar nesibaigė.

„Tikėtis daugiau viesulų dar galima, nes prieš akis dar vienas vasaros mėnuo – rugpjūtis, kuris tikrai įeina į galimybes viesului pasikartoti, nes viesulų sezonas yra nuo gegužės iki rugsėjo“, – kalbėjo klimatologė.

Pagal statistiką, palankiausi šalies regionai viesulams yra šiauriniai ir rytiniai. Dažniausiai jie pasitaiko šiltuoju metų laiku, popietinėmis valandomis (kai kada – naktį), kai didžiausias žemės paviršiaus įšilimas ir geriausios sąlygos konvekcijai, nes viesulus formuoja dvi skirtingos oro masės – šalta ir lėta su šilta ir greita.

Anot A. Galvonaitės, meteorologai gali numatyti, kad sąlygos – tinkamos formuotis viesulams, tačiau esą labai sunku pasakyti, kur tiksliai jis smogs.

„Tokie viesulai būna nuo kelių metrų iki kelių šimtų metrų, trunka nuo keturių minučių iki pusės valandos, retai nukeliauja daugiau kilometrų“, – kalbėjo klimatologė.

LHMT paskelbtame pranešime rašoma, jog „Lietuvos meteorologinių stočių tinklas nėra tankus, o šis reiškinys yra lokalus. Todėl pageidautina, pastebėjus nuo debesies nusidriekusį viesulo „straublį“ ar kitą neįprastą meteorologinį reginį, nufotografuoti ar pranešti LHMT elektroniniu paštu lhmt@meteo.lt arba synop@meteo.lt. Būsime labai dėkingi už suteiktą informaciją“.