„Viena šalimi pasaulyje bus mažiau“

Ši šalis gali išnykti po vandeniu iki 2050 m.; jos gyventojai jau palieka savo tėvynę.

Ši šalis yra Tuvalu, mažas salynas, esantis maždaug 4000 kilometrų į vakarus nuo Havajų ir 5000 kilometrų nuo Australijos žemyno. Jos ateitis neaiški.

Remiantis NASA prognozėmis, didžioji dalis šalies teritorijos, įskaitant ypatingos svarbos infrastruktūrą, iki 2050 m. gali išnykti po vandeniu dėl sparčiai kylančio jūros lygio.

Tuvalu užima tik 25 kvadratinius kilometrus ir yra laikoma antra rečiausiai apgyvendinta šalimi pasaulyje po Vatikano. Tačiau daugiau nei trečdalis jos gyventojų, remiantis užsienio žiniasklaidos pranešimais, jau „pasirašė“ už pabėgimą – jie dalyvauja savotiškoje loterijoje, kuri galėtų atverti jiems kelią persikelti į Australiją.

Kasmet bus išduodama tik 280 vizų – atsitiktine tvarka, tarp beveik 11 tūkstančių šalies gyventojų. Viza suteikia teisę nuolat gyventi Australijoje, laisvai judėti asmenims, gauti medicininę priežiūrą, vaikų priežiūros subsidijas ir galimybę mokytis Australijos mokyklose. Iš esmės tai „auksinis bilietas“ į naują gyvenimą.

Tuo pačiu metu Australija ir Naujoji Zelandija finansuoja projektus, skirtus apsaugoti ir stiprinti Tuvalu potvynių kamuojamas žemes. Viena iniciatyva, Tuvalu pakrantės prisitaikymo projektas, skirta sustiprinti pakrantę ir sukurti dirbtinai iškilusius žemės plotus, apsaugančius nuo įtekančio vandenyno.

Tuvalu vidaus reikalų, klimato ir aplinkos ministras dr. Maina Wakafua Talia sakė:

„Manome, kad mūsų patirtis bus naudingas pavyzdys kitoms šalims, susiduriančioms su klimato kaitos poveikiu.“

Nepaisant augančios krizės, šalis turistams vis dar reklamuojama kaip „nesugadintas Ramiojo vandenyno rojus“.

Pavyzdžiui, mokslininkai apskaičiavo, kad iki 2050 m. apie 80 % Maldyvų teritorijos gali tapti netinkama gyventi. Sostinė Malė jau pradėjo ruoštis šiai grėsmei: valdžia dirba su „plūduriuojančio miesto“ projektu, kuris galėtų apsaugoti gyventojus nuo kylančio jūros lygio.

Tačiau grėsmė vis dar gana reali – Malei gresia potvyniai.

Panašioje situacijoje yra ir Nyderlandai – šalis, kurios nemaža dalis yra žemiau jūros lygio, o žemiausias taškas yra 22 metrus žemiau jūros lygio. Nepaisant garsiųjų apsaugos nuo potvynių technologijų, vandens lygis prie Olandijos krantų kyla daugiau nei dvigubai greičiau nei XX amžiuje.

Tačiau olandai turi finansinį saugumo tinklą: vidutinis kapitalas vienai šeimai siekia beveik 250 tūkstančių dolerių, o tai suteikia jiems galimybę prireikus išvykti iš šalies.

Visiškai kitokia situacija yra Ramiojo vandenyno regiono šalyse, kur ekonomika labai priklauso nuo žemės ūkio, žvejybos ir turizmo. Šiose šalyse klimato kaitos pasekmės gali būti išties pražūtingos.