Atlantas slepia baisią paslaptį. „Vandenyno dugne yra tūkstančiai“ (Video)

Mokslininkai šiaurės rytų Atlanto vandenyne aptiko daugiau nei 1000 barelių radioaktyviųjų atliekų – nerimą keliantį XX amžiaus pražūtingos aplinkosaugos praktikos priminimą.

Šis atradimas – tarptautinės tyrimų ekspedicijos, kuri birželį išvyko iš Prancūzijos Bresto uosto tyrimų laivu „L’Atalante“, rezultatas. 21 mokslininko komanda, įskaitant Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) atstovus, tiria atliekų poveikį jūrų ekosistemai.

Nuo šeštojo dešimtmečio iki dešimtojo dešimtmečio pradžios įvairios šalys sistemingai skandino radioaktyviąsias atliekas vandenyne. Jos manė, kad gylis (3000–5000 m), atstumas nuo kranto ir geologinis stabilumas sukūrė tam „idealias sąlygas“.

Remiantis įvairiais skaičiavimais, vien šiaurės rytų Atlante gali būti iki 200 000 barelių.

Konteinerių būklei stebėti naudojamas autonominis povandeninis laivas „UlyX“, aprūpintas 3D kameromis ir sonaru. Jau pradėtas vietovės kartografavimas, vandens, jūros dugno ir gyvų organizmų mėginių rinkimas. Mokslininkai pabrėžia, kad šiandien svarbu išsiaiškinti, ar atliekos kelia grėsmę. „Nors konteineriai yra suprojektuoti taip, kad atlaikytų slėgį, jie negali visiškai apsaugoti nuo radiacijos“, – pažymi specialistai.

Daugelio atliekų būklė vis dar nežinoma. Kai kurios statinės gali būti pažeistos, o mokslininkai jau neatmeta nuotėkio galimybės. Jų užduotis – pirmą kartą sukurti tikslų vietos žemėlapį ir įvertinti riziką aplinkai.

Patrickas Chardonas, Vandenyno radioaktyviųjų sąvartynų stebėsenos projekto vadovas, mano, kad po 400 metų dauguma atliekų praras savo radioaktyvumą. Tačiau šiandien svarbiausias klausimas lieka: ar jos jau pradėjo nuodyti vandenyną?