Vos per 24 val. Skruzdėlės pačios išsibėgios. Jokios chemijos ir bereikalingų veiksmų

Kartą sėdėdama pavėsinėje ir stebėdama obelį, pastebėjau begalinę skruzdžių koloną, kopiančią kamienu aukštyn ir žemyn. Tuomet supratau: metas veikti. Bet kaip?

Nuo acto iki burtažodžių: nesėkmingos kovos

Per daugelį metų išbandžiau viską, ką tik įmanoma. Laisčiau skruzdėlynus actu, verdančiu vandeniu, bėriau įvairius miltelius. Net paprašiau tetos Veros pagalbos – ji esą turėjo burtažodžių prieš skruzdes. Teta murmėjo kažką, nubrėžė ratą su druska, bet, deja, tai nepadėjo. Vienintelis pastebimas efektas buvo tas, kad žemė, rodos, tapo skanesnė, o skruzdės džiugiai ėmė perėti naujas motinėles. Žinoma, tai tik juokai!

Buvo ir etapas, kai griebiausi chemijos: pirkau indelius, spąstus, aerozolius, net granules. Tačiau efektas visada buvo trumpalaikis – dieną ar dvi ramu, o tada skruzdės grįždavo, ir dar piktesnės nei anksčiau!

Gudri strategija: apgauti, ne nuodyti

Tuomet supratau: reikia veikti gudriai. Užuot nuodijus, reikia apgauti. Apsimesti, kad maitini. Tarsi sakytum: „Štai vaišės, ateikit, valgykit!“ Ir patikėkite, po paros nebeliks nė vienos skruzdės. Be šauksmų, be sprogimų. Tuojau papasakosiu, kas tai per „maistas“, bet pirmiausia – kodėl tai veikia. Tai svarbu.

Paslaptis slypi skruzdės psichologijoje

Taip, teisingai girdėjote. Esmė slypi ne rūgštyje ar jėgoje, o skruzdės galvoje. Skruzdė yra protinga, bet baili. Ji gyvena pagal kvapą. Kvapas – tai jos kompasas, navigatorius, kelias ir signalas. Atimkite kvapą – ir skruzdė pasimeta. Sumaišykite kvapus – ir ji prapuola. Pridėkite keistą kvapą – ir ji išsigąsta, pasiima savo karalienę ir persikelia kitur.

Mes žaisime būtent tuo. Tačiau ne beprotiškai – ne su amoniaku ar žibalu. Šios priemonės atbaido, bet kartu sunaikina viską aplinkui. O juk šalia auga agurkai, braškės, avietės! Todėl duosime joms „maisto“ – tokio, nuo kurio jos pačios išeis. Ir ilgam. Net visam laikui, jei pakartosite kelis kartus. Visiškai natūralu ir net dirvai naudinga.

„Maistas“ skruzdėms: du ingredientai, stulbinantis efektas

Pasiruošę? Štai ko jums prireiks:

• Sausos mielės – 1 valgomasis šaukštas
• Cukrus – 2 valgomieji šaukštai

Užpilkite visa tai 1 litru šilto vandens. Išmaišykite. Palikite 2–3 valandoms (arba per naktį), kad šiek tiek surūgtų.

Po to tiesiog supilkite šį skystį tiesiai į skruzdėlyną arba ten, kur jos knibžda: po krūmu, prie šaknų, plyšyje, įtrūkime. Daug nereikia – pakaks 200–300 ml. Likusį skystį galite atskiesti ir aplaistyti aplink lysves. Augalams tai naudinga, o skruzdėms – sukelia paniką.

Po paros išeisite į kiemą – ir pamatysite tylą. Nebeliks skruzdžių takų, šurmulio, kolonų. Viskas. Jos susikrovė mantą ir išėjo.

Kaip tai veikia?

Mielės pradeda „gyventi“: išskiria anglies dioksidą, šilumą ir kvapą. Cukrus sustiprina šį procesą. Skruzdėms tai tampa tikra katastrofa. Jų navigacinė sistema griūna, takai dingsta, feromonų pėdsakai išnyksta. Jos pasimeta. Karalienė panikuoja. Skruzdėlyne pasidaro karšta, drėgna, atsiranda keistas kvapas, žemė „raugiasi“.

Skruzdės mano, kad atėjo galas, todėl bėga kuo toliau. Pirmiausia „žvalgai“, o po to nusitempia ir visą koloniją. Ir juokingiausia – mes joms nieko blogo nepadarėme, tik „pavaišinome“.

Jei šį laistymą pakartosite po savaitės, niekas daugiau nebegrįš. Jei į skystį įpilsite truputį mėtų užpilo, efektas bus dar stipresnis. Bet ir be mėtų – viskas veikia puikiai.