Plėviasparniai
.


Ar kada nors patyrėte tą jausmą, kai prieinate prie serbentų krūmo, o po juo verda gyvybė? Mažos, juodos skruzdėlės šmirinėja, kruta ant šakų. Atrodo, lyg patekote į siaubo filmą. Ir apmaudu, kad jūs laistote, tręšiate, prižiūrite augalus, o skruzdėlės per akimirką nugraužia pumpurą ar nusineša pusę derliaus į savo lizdą.


Brettas Adee yra vienas didžiausių bitininkų JAV, turintis 2 mlrd. bičių 55 000 avilių. Jo šeima šį verslą vykdo nuo praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio – iš Pietų Dakotos į visą šalį siunčia sunkvežimius su bitėmis, kurios apdulkina tokias kultūras kaip migdolus, svogūnus, arbūzus ir agurkus.


Ši rūšis buvo ne tik ankstyvas Basiceros atstovas, bet ir evoliuciškai pažengęs individas.


Nepaisant milžiniško skaičiaus, jų poveikis aplinkai gali būti ir teigiamas, ir neigiamas.


Beveik visi gyvūnai turi mikroorganizmų bendruomenes – mikrobionus, kurie padeda virškinti maistą ar stiprina imunitetą. Šie naudingi mikrobai perduodami įvairiais būdais: kai kurie perimami iš motinos, kiti – per aplinką ar maistą.


Nuo senų laikų širšių dažnai bijoma – ir tam yra priežastis. Širšės, nors ir svarbios ekosistemai, žmogui gali kelti pavojų, ypač vasaros pabaigoje, kai jas vilioja saldus maisto kvapas ir prinokę vaisiai.


Ne veltui kamanės skraido po mūsų sodus. Jos atidžiai apžiūri augalus, kad pamatytų, kuriuose žieduose yra daugiausiai nektaro ir žiedadulkių, ir pažymi žiedus, kurie jau buvo apdulkinti.


Tai į vorą panaši vapsva, žinoma dėl savo įspūdingos išvaizdos ir didžiulių medžioklės įgūdžių.


Mokslininkai nustatė, kad Floridoje (JAV) gyvenančios Camponotus floridanus rūšies skruzdėlės atlieka amputacijas ir valo žaizdas, kad išvengtų infekcijos išplitimo. Jos yra tik antrasis pasaulyje žinomas gyvūnas, kuris tai daro – po žmonių, rašo „Live Science“.