Žuvys
.


Netoli Kalifornijos krantų užfiksuotas neįprastas ryklys sužadino mokslininkų smalsumą. „Ryklių savaitės“ komanda leidosi į ekspediciją, siekdama išsiaiškinti, ar egzistuoja nauja, galbūt iki šiol nežinoma, ryklių rūšis, rašo „Live Science“.


Rykliai – vieni grėsmingiausių vandenynų plėšrūnų. Tačiau jei juos apverstumėte aukštyn kojomis, daugelis rūšių netikėtai prarastų visą savo galią – sustingtų lyg vabalas, atsidūręs ant nugaros. Kodėl taip nutinka?


Rykliai yra vieni baisiausių vandenyno plėšrūnų, ir jų reputacija tuo neapsiriboja. Tačiau mokslininkai paneigia vis daugiau mitų apie tai, ar rykliai iš tiesų tokie agresyvūs, kodėl jie puola žmones ir ar jiems reikia nuolat judėti.


Tai vandenyno prieblandos zonos gyventojas, turintis milžinišką burną ir galintis praryti ištisus, daug kartų už save didesnius gyvūnus. Jo ilgis siekia apie metrą, o tamsi oda daro jį beveik nematomą prieblandoje.


Daugelį metų Pietų Afrikoje esanti Ruonių sala buvo įtraukta į jūrinės gyvūnijos mylėtojų, kurie tikėjosi pamatyti kvapą gniaužiančią didžiųjų baltųjų ryklių, iššokančių iš vandenyno persekioti ruonių, jėgą.


Netoli Antarktidos esančiose Pietų Sandvičo salose vykusios ekspedicijos metu mokslininkai nufilmavo šiurpą keliančius vaizdus. Juose matyti kraujasiurbių parazitų, įsitaisiusių ant giliavandenės žiurkiažuvės galvos.


Per daugiau nei 30 metų trukusius stebėjimus Kanados laukinės gamtos agentūros nebuvo aptikusios nė vieno negyvo didžiojo baltojo ryklio. Tačiau per vienerius metus į krantą buvo išplauti net penki – ir niekas nežino kodėl, rašo „IFLScience“.


Nors kai kuriems žmonėms pavyksta sulaukti 100 ir daugiau metų, tai vis dar išimtis. Tačiau gamtoje egzistuoja rūšis, kuri ilgaamžiškumu lenkia net ilgiausiai gyvenančius žmones – ir tai žuvis.


Atlikus genomo tyrimą paaiškėjo, kaip grenlandiniai rykliai gyvena šimtmečius ir retai serga vėžiu.