Kurie gyvūnai mato geriausiai? Atsakymas – gerokai sudėtingesnis, nei dauguma pagalvotų

Plėšrieji paukščiai – tokie kaip vanagai, ereliai ir sakalai, pasižymi itin aštriu regėjimu. Tačiau ar šie paukščiai iš tiesų turi geriausia regėjimą iš visų gyvūnų – o gal kiti gyvūnai turi dar įspūdingesnį regėjimą?

Taigi, koks gyvūnas turi geriausią regą?

Iš tiesų lengvo atsakymo nėra – tačiau tikrai yra keletas išskirtinių pavyzdžių.

„Tobulos regos sistemos nėra, – sakė Purdue universiteto (JAV) biologijos mokslų profesorius Estebanas Fernandezas-Juricicas. Jis aiškina, kad evoliucijos požiūriu pažangių regos sistemų kūrimas yra nepaprastai „brangus“. Taip yra todėl, kad akys yra didelė nervų sistemos sudedamoji dalis, kuriai reikia daug energijos. Kad viskas būtų efektyvu, evoliucija verčia gyvūnus kurti tik tokias regos sistemas, kokių reikia jų aplinkai ir elgsenai.

Daugiausia detalių: plėšrieji paukščiai

Plėšrieji paukščiai – tokie kaip ereliai, vanagai ir sakalai – garsėja puikiu regėjimu, ir ši reputacija yra pelnyta. Šiems paukščiams maistą reikia aptikti iš labai toli, kartais net už kelių kilometrų. Todėl jų regos sistemos evoliucionavo taip, kad pirmenybė teikiama itin didelės raiškos regėjimui.

Pasak Merilendo universiteto (JAV) biologijos mokslų profesoriaus Thomo Cronino, plėšriųjų paukščių regėjimas yra maždaug 3–5 kartus detalesnis nei žmonių, todėl, turint erelio akis, galima jaustis tarsi žiūrint pro žiūronus.

Šie paukščiai turi dvi adaptacijas, kurios padeda jiems aiškiai matyti. Pirma, jų akys, palyginti su kūno dydžiu, yra didesnės. Antra, jų akyse yra daugiau fotoreceptorių – specializuotų tinklainės ląstelių, atpažįstančių šviesą. Kartu šios savybės padeda plėšriesiems paukščiams iš toli pastebėti grobį.

Daugiausia spalvų: burnakojės krevetės

Kai kalbama apie spalvotą regėjimą gyvūnų karalystėje, egzistuoja aiškus nugalėtojas – burnakojės krevetės (angl. mantis shrimp). Šie ateiviškos išvaizdos bestuburiai gyvena sekliuose vandenynų vandenyse ir gali būti, kad jie mato spalvas, kurių mes net nesuvokiame.

Norint suprasti, kaip jos mato pasaulį, svarbu žinoti, kaip veikia spalvų regėjimas. Žmonės turi trijų tipų fotoreceptorių ląsteles, kurios aptinka skirtingo ilgio šviesos bangas, maždaug atitinkančias raudoną, žalią ir mėlyną spalvas. Daugelis stuburinių gyvūnų turi keturių tipų fotoreceptorius – o tai reiškia, kad mūsų spalvinis regėjimas prastesnis nei daugelio kitų rūšių gyvūnų.

„Dauguma kitų gyvūnų turi geresnį spalvinį regėjimą nei mes, – sako Australijos Kvinslendo universiteto profesorius emeritas Justinas Marshallas, besispecializuojantis jūrų gyvūnų akių ir smegenų struktūros bei funkcijų srityje. – Mes esame palyginti daltoniškos beždžionės“.

Tačiau burnakojės krevetės turi dar daugiau fotoreceptorių. Pasak Maršalo, šie vėžiagyviai turi 12 rūšių spalvinius fotoreceptorius. Kai kurie iš šių receptorių yra pritaikyti net ultravioletiniams spinduliams aptikti, todėl šių sutvėrimų pasaulis greičiausiai labai skiriasi nuo mūsų pasaulio. Burnakojės krevetės taip pat turi specialius fotoreceptorius, kurie gali atpažinti šviesos poliarizaciją – šviesos bangų savybę, atsirandančią dėl to, kaip Saulės šviesa sklinda per Žemės atmosferą.

Tačiau nėra tiksliai aišku, kaip burnakojų krevečių smegenys apdoroja visą šią informaciją. Gali būti, kad jų smegenys fiksuoja spalvų derinių modelius, o ne aptinka atskirus fotoreceptoriais surenkamus duomenis.

„Jos tikriausiai nesistengia matyti keturis kartus daugiau spalvų nei mes – jos tiesiog kitaip dekoduoja informaciją“, – sako J. Marshallas.

Greičiausias regėjimas: vabzdžiai

Mūsų regėjimas gali atrodyti kaip nenutrūkstamas srautas, tačiau mūsų akys ir smegenys gali apdoroti informaciją tik tam tikru greičiu. Pasak Th. Cronino, žmonės mato maždaug 60 kadrų per sekundę greičiu. Kita vertus, mūsų šliaužiojantys draugai per tą patį laiką gali surinkti daug daugiau vaizdinės informacijos.

Daugumos vabzdžių regos sistemos gali užfiksuoti šimtus kadrų per sekundę. Tai taip greitai, kad fluorescencinės lempos, kurios mirksi žmogaus regėjimui suvokiamu greičiu arba mažiau, jiems atrodo kaip stroboskopinės šviesos.

„Jei musė įskristų į kino teatrą, ji manytų, kad žiūri labai greitą skaidrių seansą“, – pateikia pavyzdį Th. Croninas.

Būtent dėl tokio itin greito regėjimo taip sunku priploti musę – jos tiesiogine prasme mato mus ateinančius anksčiau nei mes išjudame. Musėms tai pavyksta dėl to, kad jų kūnas toks mažas, kad elektriniai signalai tarp akių ir smegenų turi nukeliauti daug mažesnį atstumą – o tai reiškia, kad jos daug greičiau apdoroja vaizdinius signalus.

Kompromisai

Visos šios specializuotos regėjimo sistemos yra įspūdingos, tačiau jos turi ir kompromisų. Pavyzdžiui, tiek burnakojės krevetės, tiek vabzdžiai turi sudėtines akis, kurias sudaro skirtingi subvienetai. Į jas telpa mažesnis kiekis subvienetų, todėl šių gyvūnų regėjimas yra daug mažesnės skiriamosios gebos nei mūsų – tarsi pikseliuotos nuotraukos.

Th. Cronino teigimu, atsižvelgiant į šiuos kompromisus, žmogaus akys yra iš tiesų geros.

„Žmonės yra gana geras kompromisas, – sako jis. – Nenorėčiau būti burnakoje krevete, nes mano smegenys būtų žirnelio dydžio. Todėl, tiesą sakant, esu patenkintas tuo, ką turiu.“

Parengta pagal „Live Science“.