Baimę keliantis „frankenšteinas“: ugninių skruzdžių hibrido JAV nestabdo net šaltis

Nuo XX a. pradžios, kai iš Pietų Amerikos laivais į Mobilį Alabamoje buvo atvežtos raudonosios ir juodosios ugninės skruzdės, jos išplito po pietryčių Jungtines Valstijas, padarydamos didžiulę žalą.

Raudonųjų ugninių skruzdžių skausmingas įgėlimas kelia pavojų lauko darbininkams. Jų nuodai, panašūs į bičių ar vapsvų nuodus, sukelia skausmingas, niežtinčias pūsleles ar pūsleles ant odos, o didelę grėsmę jos kelia ir ūkio gyvulių ir paukščių jaunikliams, teigia Kalifornijos universiteto Riversaido invazinių rūšių tyrimų centras.

„Maisto ieškančios skruzdės gali užkimšti drėkinimo linijas ir sukelti elektros sistemų trumpąjį jungimą. Natūraliose ekosistemose jos gali trukdyti ir išstumti vietinę fauną. Ypač pažeidžiami gali būti jaunikliai paukščiai lizduose ir driežai“, – teigė centras.

Invazinės skruzdės taip pat pasižymi nepaprasta gebėjimu plisti. Nėra vietinių rūšių, kontroliuojančių jų populiaciją, o tam padeda patys žmonės, su žemės ūkio medžiagomis perveždami ištisas jų kolonijas. Tačiau jos, susikabinusios, gali gana nemenkus atstumus nuplaukti ir pačios.

Iš tikrųjų, ši jų savybė gerai žinoma ir net stebinanti. Potvynių metu susiformuoja dideli skruzdžių kamuoliai, leidžiantys joms tiesiogine prasme nuplaukti į naujas vietas. Visgi po to, kai praėjusį rudenį tropinė audra „Helene“ daugelyje Vakarų Karolinos vietovių „išpylė“ rekordiškai didelį kritulių kiekį, ši savybė ypač gąsdina mokslininkus, kurie baiminasi, kad stichinė nelaimė galėjo padėti invazinėms rūšims išplisti į naujas vietoves.

Kiek anksčiau skruzdžių plitimą į šiaurę kiek lėtino tik šaltas oras, tačiau dėl pasaulinio atšilimo jos toliau plinta į naujas teritorijas.

Atrodo, kad skruzdės netgi keičia savo elgesį, prisitaikydamos prie šaltesnių vietovių ir šiaurinių platumų temperatūrų.

„Šiuo metu atrodo, kad jos yra labai prisitaikančios. Jos netgi perkėlė savo lizdus giliau po žeme, kur temperatūra ištisus metus yra pastovesnė, tam tikru mastu pergudraudamos aplinką“, – sakė Amy Michael, Šiaurės Karolinos žemės ūkio departamento entomologijos programų vadovė.

O dabar dvi invazinių ugninių skruzdžių rūšys, aptiktos Jungtinėse Valstijose, kryžminasi, sukuriant dar baisesnį ir atsparesnį vabzdį.

Dr. Scotty Yang, Virdžinijos technologijos universiteto Entomologijos katedros docentas, sakė, kad hibridinės ugninės skruzdėlės yra raudonųjų ir juodųjų ugninių skruzdėlių kryžminimo rezultatas.

Rezultatas – ugninė skruzdėlė, turinti raudonųjų ugninių skruzdėlių jėgą ir piktą būdą bei juodųjų ugninių skruzdėlių atsparumą žemesnei temperatūrai.

S.Yang sakė, kad hibridinės skruzdėlės lyg tyrinėtojos ir priešakinė gvardija, kuri skverbiasi į šaltesnes ir šiaurines vietoves, o dėl savo atsparumo tapo dominuojančia skruzdėlių rūšimi aukštesnėse Tenesio, Džordžijos, Šiaurės Karolinos ir Virdžinijos vietovėse.

S.Yang pastebėjo, kad virusai, kurie paveikdavo „įprastas“ ugnines skruzdes taip pat daro mažesnį poveikį šiai hibridinei rūšiai, todėl jos rečiau ieško maisto ir rečiau parnša užnuodytą masalą atgal į savo skruzdėlyną.

„Tam tikru atžvilgiu virusai padeda joms išgyventi“, – sakė jis.

Mokslininkai vis dar bando nustatyti, kodėl skruzdėlės nusprendė kryžmintis.

„Bet kai įvedate rūšį į naują vietą, gali nutikti viskas“, – sakė S.Yang.

Po daugiau nei 60 metų Šiaurės Karolinoje pareigūnai pabrėžia, kad nebėra klausimo, kaip išnaikinti įsibrovėlius, bet kaip juos kuo geriau valdyti. Vis dėlto, nors situacija atrodo beviltiška, pareigūnai sako, kad gyventojai ir ūkininkai turi pasirinkimo galimybių.

Parduotuvėse galima įsigyti keletą priemonių prieš ugnines skruzdėles, o geriausia strategija yra ta, kuri nukreipta į skirtingus skruzdėlių ir kolonijos vystymosi etapus, ypač priemonės, leidžiančios į skruzdėlyną įnešti masalą.

Svarbu greitai reaguoti į skruzdėlyno atsiradimą, ypač jei jis yra netoli betoninių ir plytinių sienų, kur šių medžiagų skleidžiama šiluma leidžia skruzdėlėms ilgiau išlikti aktyvioms.

Parengta pagal „USA Today“ inf.