Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Gamtoje nuodai laikomi vienu veiksmingiausių ginklų, tačiau kai kurie vorai rado netikėtą alternatyvą. Nors Uloboridae šeimos nariai neturi įprastų nuodų liaukų, jie vis tiek išlieka mirtinai pavojingi.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Naujasis tyrimas atskleidžia, kaip šie vorai išnaudoja virškinimo skysčius kaip žudantį įrankį – revoliucingą strategiją, galinčią pakeisti mūsų supratimą apie evoliuciją ir plėšrūnų elgesį. Kaip veikia įprastas vorų nuodas?Dauguma vorų savo grobį nukenksmina įkandimu, įleidę nuodus – baltymų ir peptidų kokteilį, kuris greitai paralyžiuoja auką. Tokie nuodai apsaugo plėšrūną ir palengvina virškinimą. Tačiau šio metodo kaina didelė – energijos sąnaudos didelės, nes nuodų gamyba organizmui labai brangi. Kodėl Uloboridae neteko nuodų?Uloboridae šeimos vorai, aptinkami ir Lietuvoje, prarado nuodingas liaukas per evoliuciją. Tyrėjai mano, kad tai įvyko dėl to, kad nuodai jiems tapo nereikalingi – šie plėšrūnai išvystė alternatyvią strategiją, kuri leido išlikti konkurencingais be įprasto ginklo. Svarbiausia – šie vorai vis dar mirtini. Nuodai be įkandimo: kaip tai įmanoma?Uloboridai savo grobį įvynioja į storą, šilkinį kokoną (net iki kelių šimtų metrų ilgio siūlo!) ir padengia specialiu virškinimo skysčiu. Šiame skystyje yra neurotoksinų, galinčių nužudyti auką net be fizinio kontakto. Mokslininkų eksperimentai parodė, kad tokiu būdu apdoroti vabzdžiai miršta, o neapipurkšti – išgyvena. Kas tie virškinimo nuodai?Nors Uloboridae neturi klasikinės nuodų liaukos, jų virškinimo traktas vis dar gamina toksinus. Tai įrodė RNR sekoskaitos tyrimai: vidurinėje žarnoje randami genai, atsakingi už toksinų gamybą, vis dar veikia. Vadinasi, šie nuodai evoliuciškai persikėlė iš įkandimo aparato į skrandį – tai vadinama funkcinės adaptacijos pavyzdžiu. Palyginimas su kitais voraisŠis reiškinys pastebėtas ir pas kitus vorus – Nephila cruentata, Acanthoscurria geniculata ir Stegodyphus mimosarum. Tačiau tik Uloboridae naudoja virškinimo nuodus kaip pirminį žudymo mechanizmą – ne kaip pagalbinę priemonę. Kodėl tai svarbu evoliucijos požiūriu?Šis atvejis rodo, kad evoliucija nebūtinai remiasi papildymu – ji gali veikti ir per praradimą, jei tai duoda adaptacinę naudą. Nuodingos liaukos reikalauja daug energijos – todėl jų netekę, bet efektyvią alternatyvą išvystę organizmai turi pranašumą tam tikromis sąlygomis. Ši unikali analizė atskleidė, kad Uloboridae šeimos vorai prarado nuodingas liaukas, tačiau išsaugojo mirtinus toksinus savo virškinimo skystyje, kurį naudoja kaip pagrindinį medžioklės ginklą. Šie vorai, nors ir „be įkandimo“, sugeba efektyviai sunaikinti auką naudodami toksines seiles, o tai laikoma evoliucine inovacija. Mokslinis straipsnis paskelbtas žurnale „BMC Biology“. |