„Sugrįžimas iš ledinės komos.“ Prieš 46 000 metų užšalęs padaras prisikelia (Foto, Video)

Kur yra riba tarp gyvenimo ir mirties? Mokslininkams pavyko prikelti mikroskopinį kirminą, kuris beveik 46 000 metų praleido Sibiro lede. Ir ten ne tik išgyveno – jis pradėjo daugintis.

Nematodo egzempliorius buvo rastas amžinajame įšale Kolymos regione – vienoje iš šalčiausių vietų planetoje, kur temperatūra dešimtmečius nepakyla aukščiau nulio. Radiokarboninė analizė parodė, kad kirminas užšalo ledo kokone laikotarpiu nuo 45 839 iki 47 769 metų. Tai daro jį vienu seniausių kada nors pažadintų būtybių.

„Tai tikras langas į priešistorinį pasaulį. Mes tiesiogine prasme stebime organizmą, kuris buvo sustingęs laike ir sugrįžo į gyvenimą, tarsi nieko nebūtų nutikę“, – komentuoja mokslininkai.

Šiek tiek paslaptingas pavadinimas – Panagrolaimus kolymaensis – rūšiai buvo suteiktas atlikus išsamią jos genomo analizę. Tai nematodo rūšis – mikroskopinis apvalusis kirminas, aptinkamas visame pasaulyje. Šios rūšies ypatumas yra tas, kad ji gali daugintis partenogenezės būdu – be partnerio dalyvavimo.

Atšildžius laboratorijoje, kirminas ne tik „pabudo“, bet ir paliko palikuonių, kurių dėka mokslininkai galėjo tęsti tyrimus nepažeisdami originalaus egzemplioriaus.

Raktas į išlikimą yra kriptobiozė. Tai biologinis mechanizmas, kai organizmas visiškai užšąla reaguodamas į ekstremalias sąlygas: žemą temperatūrą, dehidrataciją ar radiaciją. Šioje būsenoje medžiagų apykaita beveik lygi nuliui, o organizmas tiesiogine prasme „užšąla“ laike.

Nematodai nėra vieninteliai, kurie tai sugeba. Lėtainiai ir kai kurie vėžiagyviai turi panašių gebėjimų, tačiau „atgimimas“ po tiek laiko anksčiau nebuvo užfiksuotas.

Gebėjimas tokį ilgą laiką išgyventi kriptobiozės būsenoje gali būti naudingas medicinoje – pavyzdžiui, audinių ar net organų kriokonservavimui. O ateityje – tarpplanetiniams skrydžiams, kur tokios būsenos gyvų organizmų išsaugojimas galėtų būti labai svarbus.

Be to, tokie radiniai padeda mokslininkams geriau suprasti, kaip galėjo atsirasti gyvybė Žemėje – ir ar ji galėjo išgyventi ilgus ekstremalius laikotarpius.

Tačiau šis atradimas turi ir tamsiąją pusę. Dėl visuotinio atšilimo Sibiro amžinasis įšalas tirpsta, ir, pasak ekspertų, jo gelmėse gali būti sukaupta daugiau nei 1500 gigatonų anglies. Tai reiškia, kad tolesnis šių natūralių „šaldiklių“ naikinimas gali pabloginti klimato krizę.

Be to, amžinajame įšale gali būti išlikę senovės virusai ir bakterijos, su kuriomis žmonija niekada nebuvo susidūrusi.

„Mes tik pradedame suprasti, kokie turtingi ir pavojingi yra šie lediniai gyvybės archyvai“, – perspėja tyrėjai.

Senovės kirmino atgimimas tapo sensacija, tačiau už jo slypi daug rimtesnių klausimų. Kiekvienas tirpstantis amžinojo įšalo metras gali atnešti ir mokslinių atradimų, ir pasaulinių pavojų – ir žmonijai teks su jais susidurti artimiausioje ateityje.