Tarsi iš kitos planetos: vandenyno gelmėse pirmą kartą užfiksavo šias keistas būtybes (Video)

Šiaurės Vakarų Ramiojo vandenyno gelmėse mokslininkai aptiko neįprastas, ateivius primenančias gyvybės formas – bendruomenes, pilnas vamzdelinių kirmėlių (angl. tube warms), moliuskų ir paslaptingų baltų gyvių su smailiomis galūnėmis.

Tyrėjų komanda, naudodama povandeninį laivą beveik 9500 metrų gylyje, aptiko giliausiai gyvenančias ir didžiausias iki šiol Žemėje žinomas gyvybės bendruomenes, kurios egzistuoja ne saulės, o cheminių reakcijų dėka.

Šie organizmai išgyvena ekstremaliomis sąlygomis – esant didžiuliam slėgiui ir visiškoje tamsoje. Liepos 30 d. žurnale „Nature“ paskelbti tyrimo rezultatai rodo, cheminių reakcijų palaikoma gyvybė gali būti labiau paplitusi, nei manyta anksčiau, teigiama žurnalo leidėjo „Springer Nature“ išplatintame pranešime.

Šios bendruomenės buvo aptiktos vadinamojoje hado zonoje – vandenyno gilumoje, prasidedančioje nuo maždaug 6 000 metrų gylio.

„Tai labai jaudinanti patirtis, ypač giliavandenių ekosistemų tyrėjams – patekti į vietą, kurios žmonės dar niekada nėra tyrinėję, – sakė vienas iš pagrindinių tyrimo autorių, Kinijos mokslų akademijos Giliavandenių mokslų ir inžinerijos instituto direktoriaus pavaduotojas Xiaotongas Pengas. – Tai puiki galimybė atrasti ką nors naujo. Ir tai, ką ten pamatėme, buvo tikrai įspūdinga.“

Saulės šviesa nepasiekia vandenyno gelmių, todėl giliai jūros dugne ir šalia jo esanti gyvybė negali naudotis fotosinteze – procesu, kurio metu augalai, dumbliai ir kai kurios bakterijos saulės šviesą paverčia energija. Mokslininkai jau seniai kelia prielaidą, kad hado zonos įdubose gali egzistuoti gyvybė, maitinama kitomis cheminėmis reakcijomis, kurios priklauso nuo iš jūros dugno sklindančio vandenilio sulfido ir metano. Vis dėlto, kaip teigiama tyrime, tokios chemosinteze grindžiamos bendruomenės aptinkamos itin retai.

Didžioji dalis vandenyno lieka neištirta. Gegužės mėn. paskelbtame tyrime nustatyta, kad žmonės yra ištyrę tik 0,001 proc. giliojo jūros dugno (jam priskiriamas dugnas, esantis giliau nei 200 metrų).

Atlikdami naująjį tyrimą mokslininkai dirbo įdubose, kurių gylis siekė nuo 5 800 iki 9 533 m. Šis regionas yra labai geologiškai aktyvus – čia gausu vulkaniškai ir seismiškai aktyvių vietų, teigiama tyrime. Nepaisant nepalankios aplinkos, naujai užfiksuotos bendruomenės klestėjo, rašo „Live Science“.