Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Mikroskopinės svetimų dulkių dalelės, palaidotos jūros dugno nuosėdose, gali būti įrodymas, kad prieš 12 800 metų Žemės atmosferoje sprogo kometa, rašo „Science alert“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Šis hipotetinis įvykis, žinomas kaip Jaunesniojo Dryaso smūgis, buvo panaudotas siekiant paaiškinti staigų, 1200 metų trukmės greitą atšalimą iki beveik ledyninių sąlygų tuo metu, kai Žemės klimatas buvo šiltas. Nors tai kontraversiška hipotezė, kurią daugelis mokslininkų kategoriškai atmeta, kiti yra labiau atviri šiai galimybei. Vienas iš pagrindinių prieštaravimų yra tai, kad nebuvo rastas krateris, kurio galima būtų tikėtis po tokio pasaulį pakeitusio įvykio... tačiau įrodymai gali būti daug mažesni nei krateris. Pietų Karolinos universiteto geomokslininko Christopherio Moore'o vadovaujama mokslininkų komanda pateikia naujus įrodymus: keturis nuosėdų gręžinius iš Bafino įlankos netoli Grenlandijos. Vertikaliuose iškastuose cilindruose išlikę daugybė jūros dugno nuosėdų sluoksnių, susidariusių per daugelį tūkstantmečių. „Mes nusprendėme ištirti jūros gręžinius iš Bafino įlankos, kad nustatytume, ar Jaunesniojo Dryaso poveikio požymiai, apie kuriuos pranešta iš dešimčių sausumos vietovių visame pasaulyje, buvo aptikti ir vandenyno gręžiniuose“, – aiškina mokslo žurnalui „PLOS One“ C.Moore'as. „Šios vietovės buvo svarbios, nes jos buvo gana toli nuo galimo antropogeninio [žmogaus] užteršimo, o daugeliu atvejų gręžiniai buvo labai sluoksniuoti. Tai rodo, kad įrašai buvo palyginti nepakitę“, – pridūrė jis. Tyrėjai naudojo radiokarboninį datavimą, kad nustatytų sluoksnių amžių, o tada naudojo techniką, vadinamą vienos dalelės indukciniu plazmos skrydžio trukmės masės spektrometriją, kad ieškotų kometos dulkių požymių sluoksniuose, susidariusiose per Jaunesniojo Dryaso atšalimo laikotarpį. Ši analizė atskleidė mažas metalines daleles, kurių sudėtis atitinka kometos kilmę, įskaitant geležį su mažu deguonies ir dideliu nikelio kiekiu bei mikrosferules, turinčias daug geležies ir silicio dioksido. Mokslininkai teigia, kad šios mikrosferules daugiausia sudarytos iš Žemės medžiagų, tačiau jose yra ir šiek tiek susidūrimo medžiagos – tikriausiai iš oro sprogimo, kai kometa sprogo įskridusi į atmosferą. |