Lietuvių pamėgtas grybas sukelia baisią ligą: ištinka paralyžius, žmogus miršta per kelerius metus

Valgomojo briedžiuko populiarumą nulėmė ne tik skonis – juos išgyrė ir dietologai. Šie grybai turi daug vitamino D, kuris yra būtinas imuninei sistemai ir smegenų sveikatai. Be to, valgomieji briedžiukai yra neriebūs ir gali būti širdies sveikatai naudingos mitybos dalis. Tačiau problemų kyla dėl apgaulingos jų išvaizdos.

Grybo kepurėlė kūgiška, tuščiavidurė, išakyta panašiomis į bičių korį akutėmis, suaugusi su kotu.

Patyrę grybautojai žino, kad į valgomąjį briedžiuką panašūs bobausiai. O šie grybai, nors ir valgomi, gali būti nuodingi. Viename šviežių bobausių kilograme randama 1,2–1,6 g giromitrino. Tai – kenksminga medžiaga, galinti sukelti ūmų apsinuodijimą ir mirtį, taip pat priskiriama prie kancerogenų.

Tačiau viename Prancūzijos Alpių miestelyje bobausiai labai populiarūs. Montchavinas – slidinėjimo kurortas netoli sienos su Italija. Vietiniai renka bobausius ir sako, kad jaučiasi atnaunėję.

Mokslininkai mano radę ryšį tarp bobausių ir amiotrofinės lateralinės sklerozės (ALS) paplitimo Montchavine, mat, per pastarąjį dešimtmetį šia liga susirgo neįprastai daug vietos gyventojų.

Sudomino iš kaimo atsiųstas pacientas

ALS, dar žinoma kaip Lou Gehrigo liga, yra mirtinas neurologinis sutrikimas, kuris palaipsniui paralyžiuoja žmogų. Pavyzdžiui, šia liga sirgo garsus fizikas Stephenas Hawkingas.

Montšavine nuolat gyvena apie 200 žmonių, o vidutinis sergamumas ALS pasaulyje yra 2–3 atvejai 100 000 žmonių per metus. Vis dėlto per pastarąjį dešimtmetį Montšavine užregistruota 16 atvejų – daug daugiau nei būtų galima tikėtis.

Atsakymų paieškai vadovavo dr. Emmeline Lagrange, gydytoja neurologė, dirbanti Grenoblio universitetinėje ligoninėje, esančioje už 135 kilometrų į pietvakarius nuo minėto Alpių kaimelio.

Viskas prasidėjo, kai vienas Montchavino gyventojas, turėjęs neurologinių problemų, buvo nukreiptas pas E.Lagrange, kuri jam diagnozavo ALS.

Pasikalbėjusi su vietos gydytoju ji išgirdo, kad tai vienas iš kelių ALS atvejų mažame kalnų kaimelyje. Nė vienas iš pacientų neturėjo genų mutacijos, dėl kurios jie būtų labiau jautrūs ALS, nebuvo ir ligos atvejų šeimoje.

ALS – baisi liga, kuri palaipsniui sukelia paralyžių, dažniausiai žmogus miršta per 2–5 metus. Mokslininkai vis dar tiria susirgimo priežastis.

Genetika lemia nuo 10 iki 15 proc. atvejų, o likusieji gali būti susiję su aplinkos poveikiu, įskaitant taršą, rūkymą, sunkiųjų metalų, tokių kaip švinas ir gyvsidabris, poveikį ir galvos traumų istoriją.

Ieško ALS priežasčių

E.Lagrange aprašė neįprastai didelį sergamumą ALS Montchavine. Paskelbtas jos tyrimas sudomino aplinkos neurologą dr. Peterį Spencerį iš Oregono sveikatos ir mokslo universiteto Portlande (JAV).

P.Spenceris yra teorijos, siejančios maistą su Lou Gehrigo liga, šalininkas.

Remiantis jo teorija, cikadų sėklose esantys toksinai, kadaise buvę Guamo salos čamorų tautos pagrindiniu produktu, sukėlė Vakarų Ramiojo vandenyno ALS-parkinsonizmo demencijos (ALS-PDC) epidemiją.

Piko įkarštyje ALS-PDC Guame buvo 50–100 kartų dažnesnė nei ALS rodikliai visame pasaulyje. Šeštajame dešimtmetyje sergamumo rodiklis tarp čamorų suaugusiųjų siekė apie 200 atvejų 100 000 gyventojų.

P.Spenceris teigė, kad cikadų sėklose esantis junginys, vadinamas cikazinu, metabolizuojamas į neurotoksinį DNR pažeidžiantį šalutinį produktą, vadinamą metilazoksimetanoliu (MAM).

MAM taip pat susidaro, kai organizmas metabolizuoja hidraziną – lakią cheminę medžiagą, randamą bobausiuose.

Visi pacientai valgė bobausius

Prancūzai bobausius valgo paslapčia.

„Jie buvo slaptoje socialinių tinklų grupėje. Jis valgė grybus, nors visi žinojo, kad tai draudžiama“, – apie savo pacientų įpročius pasakojo E.Lagrange.

Kai kurie žmonės bobausių prisirinkdavo, išdžiovindavo juos ir valgydavo visus metus. Žmonės, kuriems buvo diagnozuota ALS, valgė šiuos bobausius net 20 metų iki ALS simptomų atsiradimo.

Gydytoja padarė išvada, kad visi ALS susirgę kaimo žmonės valgė bobausius.

„Kadangi nebuvo nustatyta jokio kito reikšmingo cheminio ar fizinio poveikio, pagrindinis ALS rizikos veiksnys šioje bendruomenėje, regis, yra pakartotinis šių nuodingų grybų vartojimas“, – apibendrino E.Lagrange.

Nepaisant rizikos, bobausiai yra delikatesas kai kuriose Skandinavijos dalyse, kur „Michelin“ žvaigždutėmis įvertinti restoranai įtraukia juos į sezoninius meniu dėl jų aitraus ir riešutinio skonio.

Suomiai yra tokie dideli bobausių megėjai, kad šie grybai buvo pavaizduoti ant 1974 m. pašto ženklo.

Nepatyrę grybautojai neretai supainioja bobausius ir briedžiukus. 2024 m. birželio mėn. atliktame „Toxicon“ tyrime nustatyta 118 apsinuodijimų netikrais moreliais Mičigano valstijoje (JAV) nuo 2002 iki 2020 m.

Daugumai pacientų pasireiškė vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmas, o daugiau nei dvylika patyrė kepenų pažeidimus. Vienam buvo pažeisti inkstai, o kiti pranešė apie neurologinį poveikį, pvz., galvos skausmą ir galvos svaigimą.

Parengta pagal "Daily mail" inf.